Mažieji nevalgiukai

Nedaugelis jaunų tėvelių galėtų pasigirti, kad neturi problemų su mažylio apetitu. Vaiko apetitas dažnai tampa sunkiai įmenama mįsle. Tačiau atsiradus šiai problemai delsti negalima, sutrikusi mityba gali būti ir ligos požymis.

Neįmenama apetito stokos mįslė

Sumažėjusį arba visai pradingusį apetitą gali lemti kelios priežastys. Pirmiausia tai skrandžio, inkstų ligos. Taip pat mažylis gali prarasti norą valgyti dėl patiriamo streso, depresijos, psichologinių problemų ar netinkamai parinktų vaistų.

Kitas svarbus veiksnys yra tėvelių elgesys su vaiku. Mažyliui pabloginti apetitą gali sumažėjęs tėvų dėmesys, sąlygotas užimtumo darbe, šeimos pagausėjimas ar naujo gyvūno atsiradimas. Taip pat mažieji nemažiau jautriai reaguoja ir į aplinkos pasikeitimą, pavyzdžiui, persikraustymą ar šiltojo sezono pabaigą ir atėjusius šalčius.

Galiausiai vaikai prarandą norą valgyti dėl neteisingai suformuotų valgymo įpročių. Tėvai bei vyresnieji broliai ir seserys yra autoritetai mažiesiems, kurie savo ruožtu juos kopijuoja. Taigi jei vyresnieji šeimos nariai valgo nereguliariai, nesveiką ir monotonišką maistą, tai šie įpročiai persiduoda ir mažiausiems.

Nereikia pamiršti, kad valgumas negali visada būti vienodas. Vienu augimo periodu jis gali būti didesnis, kitu – mažesnis, tačiau tai yra normalu, jei vaiko kūno masės indeksas yra tinkamas.

Kaip kovoti su nevalgumu

Jei mažyliui pradėjo staiga kristi svoris, padažnėjo sergamumas ir pablogėjo bendra savijautai, tai reikėtų nerizikuoti ir kuo greičiau kreiptis į medikus. Tačiau, jei nevalgumas atsirado ne dėl ligos, galima pasinaudoti keliais patarimais, kurie padės paskatinti apetitą.

Svarbu prieš valgį neleisti vaikams užkandžiauti saldumynais, kurie tik suteikia apgaulingą sotumo jausmą, o ne maistingąsias maisto medžiagas. Prieš pietus derėtų vengti ir riebių, rūkytų produktų bei duonos.

Ruošiant maistą, skirtą vaikams, reikėtų naudoti kuo mažiau druskos ir aštrių prieskonių. Tačiau taip pat nereikėtų maisto labai saldinti, nes mažylis įpratęs prie saldaus maisto, nenorės daržovių, mėsos ar košės.

Nereikėtų vaikui patiekti per karšto ar šalto maisto. Jei vaikas nusidegins karštu maistu, jis gali pradėti bijoti ragauti patiekalus ir galiausiai jų visiškai atsisakyti. Maistas turi būti optimalios temperatūros.

Svarbiausia nepamiršti, kad mažylio skrandis mažesnis nei suaugusiojo ir jei vaikas valgydamas pradėjo užsiimti pašaline veikla, pavyzdžiui, žaisti su žaislais, tai gali būti ženklas, kad mažylis jau sotus.

Stenginatis padėti nevalgiam vaikui, svarbiausia yra atidžiai stebėti aplinką ir vaiko siunčiamus ženklus, kad pagalba būtų efektyvi, o apetito problemos nebūtų sprendžiamos rizikuojant šiltais tėvų ir vaikų santykiais.