Vynuogės yra mėgstamiausios desertinės uogos. Jų daug vartojama šviežių. Džiovintos vynuogės (razinos) taip pat skanios ir turi tų pačių maistinių savybių. Konservų pramonė vynuoges marinuoja. Šios vynuogės vartojamos kaip uždaras ar garnyras prie keptos žvėrienos ar mėsos valgių. Vynuogių dedama į kopūstus ,,provansal". Iš jų gaminami sirupai, kompotai, uogienė. Vynuogių sultyse išlieka vertingųjų uogų savybių, todėl jos tinka dietinei mitybai. Kaukaze iš garinimu sutirštintų vynuogių sulčių, pridėjus riešutų, gaminama labai maistinga saldi „dešra" — čerčuchela. Vynuogės specialiai auginamos vyno gamybai. Vynuogių vynas gaminamas iš grynų vynuogių sulčių arba sulčių kartu su išspaudomis. Įvairūs vynuogių vynai vartojami kulinarijoje gėrimams, padažams ir saldiems valgiams. Jei vynuogių vyno geriama po truputį valgant ar pavalgius, jį galima laikyti dietiniu gėrimu, jis tonizuoja, varo šlapimą, jame išlieka beveik visi vynuogių vitaminai. Be to, vynuogių vynas mažina kraujyje cholesterino kiekį, nukenksmina toksinus žarnyne ir užmuša bakterijas (žarnų lazdelę, choleros vibrioną ir kt.). Tačiau vynas naudingas tik tada, jei jo geriama nedaug. Jei vyno geriama daug, tai jis toks pat kenksmingas kaip ir kiti alkoholiniai gėrimai. Vynuogių uogos skatina organizmo medžiagų apykaitą; prakaitavimą, varo šlapimą, šiek tiek paleidžia vidurius. Be to, vynuogės skatina gleivių išsiskyrimą kvėpavimo takuose ir palengvina atsikosėjimą. Todėl vynuoges valgyti labai naudinga, sergant įvairiomis ligomis. Jos rekomenduojamos, kai organizmas nusilpęs ir išsekęs, sergant mažakraujyste, plaučių tuberkulioze, sausais ir eksudaciniais pleuritais, bronchine astma, skrandžio ir žarnyno uždegimais (ypač padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui ir užkietėjus viduriams), hemorojumi, podagra, kepenų ir inkstų, kt. ligomis. Mokslas įrodė, kad, ilgą laiką vartojant vynuoges ar jų sultis, mažėja funkciniai širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, normalizuojasi kraujospūdis. Gydymo vynuogėmis kursas paprastai trunka 1—1,5 mėn., bet gali būti ir pratęstas. Natūralios vynuogės ar šviežios jų sultys valgomos ar geriamos valandą prieš valgį ryte, dieną ir vakare vienodomis porcijomis. Kartais rekomenduojama rytinę vynuogių dozę padidinti 100—200 g. Gydymo pradžioje per dieną galima suvalgyti ne daugiau kaip 1 kg vynuogių. Dozė didinama laipsniškai, gydymo pabaigoje valgoma jau po 2 kg. Gydytis galima taip pat ir konservuotomis vynuogių sultimis. Gydantis vynuogėmis (ampeloterapija), reikia valgyti lengvą maistą (baltą duoną, aliejų, sūrį, kiaušinius, virtą žuvį ir mėsą), negerti nevirinto pieno, spiritinių gėrimų, mineralinio vandens, nevalgyti žalių vaisių. Gydytis vynuogėmis ir daug jų valgyti negalima, sergant cukralige, nutukimu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, plaučių lėtiniais pūliavimais, skrandžio ir žarnyno funkciniais sutrikimais, pasireiškiančiais viduriavimu ir padidėjusiu rūgimu žarnose. Medicinoje vartojami ir vynmedžio lapai. Liaudies medicina džiovintų lapų milteliais stabdo vidinius kraujavimus (daugiausia gimdos, po 2—4 g). Lapų antpilais ir nuovirais skalaujama gerklė, sergant angina, dedami jų kompresai, plaunama oda, sergant odos ligomis. Vynmedžio lapai veikia baktericidiškai, todėl jais skatinamas pūliuojančių žaizdų ir opų gijimas. Vynmedžio lapų antpilai skatina oksalo rūgšties pašalinimą iš organizmo. Iš vynmedžio daromas naturozės preparatas, kuris leidžiamas į veną labai nukraujavus, prasidėjus kolapsui ir kitoms panašioms būsenoms.