Špinatas — balandinių šeimos vienmetis žolinis augalas trikampiais ietiškais, mėsingais, švelniais lapais. Jis, matyt, kilęs iš Kaukazo. Tiktai Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje savaime auga kelios rūšys, panašios į kultūrinį špinatą. Senovėje apie špinatą Europoje nežinojo. Viduriniais amžiais jį į Ispaniją atvežė arabai. Špinatas buvo taip gerai įvertintas, kad arabų mokslininkai pavadino jį „daržovių karaliumi". Renesanso laikotarpiu špinatas paplito Europoje. Už špinatus daugiau baltymų turi tik žirniai ir pupelės. Be to, špinatai turi šiek tiek cukraus, mineralinių druskų (geležies, fosforo, magnio, kalio, natrio ir kalcio), daug jodo, vitaminų C, B1, B2, P, K, E, D2, folinės rūgšties ir karotino. Špinatų lapai valgomi žali (kaip salotos) ir virti. Iš jų kartu su rūgštynėmis verdamos sriubos, gaminamos tyrelės ir padažai. Geras produktas yra konservuota špinatų tyrelė, ji turi nemaža karotino (provitamino A) ir vitamino C. Žaliomis lapų sultimis dažomi konservai (pavyzdžiui, žalieji žirneliai). Kadangi špinatai turi daug baltymų ir įvairių vitaminų, jie labai tinka vaikų ir dietinei mitybai, skorbuto bei kitų avitaminozių profilaktikai. Špinatuose daug geležies, o jų chlorofilas pagal cheminę sudėtį labai artimas kraujo hemoglobinui. Todėl jie labai naudingi ligoniams, sergantiems piktybine mažakraujyste ir tuberkulioze. Vartoti špinatus reikia atsargiai, ypač kūdikiams. Laikant špinatų produktus šiltai 24—48 h, iš nitritų, veikiant specialioms bakterijoms, susidaro nitratai. Šios druskos yra nuodingos, patekus joms į kraują, susidaro methemoglobinas. Jis sunkina kvėpavimą, nes didelė dalis raudonųjų kraujo kūnelių — eritrocitų — nedalyvauja kvėpavime. Dėl to suvalgiusiems nešviežių špinato produktų vaikams jau po 2—3 h gali atsirasti cianozė, vėliau dusulys, vėmimas, viduriavimas, kraujo parudavimas ir sunkiais atvejais — kolapsas. Todėl paruoštus špinatų patiekalus būtinai reikia laikyti šaltai. Įsidėmėkime, kad, pridėjus cukraus į špinatų patiekalus, nuodingosios druskos nesusidaro. Šviežiai paruoštuose špinatų patiekaluose ir konservuose kenksmingų medžiagų nėra. Tačiau sergant kepenų, inkstų ligomis ir podagra, jų vartoti nepageidautina. Špinato lapais taip pat gydoma. Pavyzdžiui, pasinaudojama špinatuose esančio saponino savybe paskatinti virškinimo liaukų veiklą ir žarnyno peristaltiką. Nuo vidurių užkietėjimo ir dujų susikaupimo žarnyne imama 10 g lapų stiklinei verdančio vandens, verdama 10—15 min, atšaldžius geriama po 1/4 stiklinės 3—4 kartus per dieną prieš valgį. Toks nuoviras tinka kaip dietinis gėrimas.