Sidabražolė

Sidabražolė (Potentilla anserina) daugiametis žolinis augalas su šliaužiančiais ir įsišaknyjančiais ūgliais. Lapai — plunksniški, apačioje apaugę plonais prispaustais plaukeliais. Žydi geltonais žiedais gegužės—rugsėjo mėnesiais. Šakniastiebis — sustorėjęs gumbas. Auga drėgnose pievose, upių ir kitų vandens telkinių pakrantėse, daržuose, pakelėse, miško aikštėse. Vartojamas visas augalas. Lapuose ir ūgliuose yra daug vitamino C, rauginių medžiagų, flavonoidų, kalio, geležies, o šakniastiebiuose — krakmolo. Vartojimas medicinoje. Vartojama kaip žaizdas gydantis, kraują stabdantis, šlapimą varantis, nuskausminantis ir prieštraukulinis vaistas. Taip pat reguliuoja medžiagų apykaitos procesus sergant cukriniu diabetu, gūžiu ir nutukimu. Žinoma, kad žąsine sidabražolė vartojama sutrikus inkstų funkcijai, sergant šlapimo pūslės, kepenų ligomis. Žolės antpilas vartojamas skaudant dantis, sergant diabetine paradontoze, dermatitu, opomis, tinka dantenoms stiprinti. Iš žolės ruošiamos gydomosios vonios, teigiamai veikiančios nutukus. Vartojamas maistui. Vartojama žąsinės sidabražolės žolė ir šakniastiebiai.

Receptai su >>