Paprastasis šermukšnis — erškėtinių šeimos nedidelis medis. Jo jaunos šakos apaugusios pūkeliais, lapai neporiniai plunksniški, žiedai — smulkūs, balti, kvapūs, susitelkę skėtiškomis kekėmis. Vaisiai — rutuliškos, oranžiniai geltonos arba raudonos, blizgančios uogos. Žydi gegužės—birželio, vaisiai prinoksta rugsėjo—spalio mėnesį. Lotyniškas augalo pavadinimas „aucuparia" reiškia — vilioti paukščius. Taip šermukšnis vadinamas todėl, kad gražiomis jo uogomis paukščių gaudytojai viliodavo paukščius. Kad šermukšnis turi gydomųjų savybių, žinojo senovės graikai. Kaip maistinis ir gydomasis augalas jis buvo žinomas Europoje viduramžiais, ten jis vartojamas ir dabar. Šermukšnio vaisiuose yra vitamino C, P ir K, provitamino A, cukraus (iki 8%), obuolių rūgšties (iki 2,8%), įaugimų (0,51%) ir karčiųjų medžiagų. Sėklose yra riebiojo aliejaus ir nuodingo glikozido amigdalino. Uogų minkštimas yra rūgštus, aitriai kartus. Tačiau po šalnų jos netenka kartumo, pasidaro saldžios. Skanūs ir saldūs vidurio juostoje auginamo Nevežino šermukšnio vaisiai. Saldūs vaisiai valgomi švieži. Iš jų daromas vitaminingas sirupas, kompotai, uogienės, želė, užpilai, kavos ir arbatos pakaitalai. Vaisiai vartojami avitaminozių profilaktikai ir gydymui. Jų dedama į vitaminingus mišinius (arbatas). Dėl gero vitaminų C ir P derinio šermukšnis vartojamas aterosklerozės ir hipertoninės ligos profilaktikai ir gydymui. Liaudies medicinoje šermukšniai vartojami kaip silpnai vidurius paleidžiantys, šlapimą varantys ir kraujavimą stabdantys" vaistai, taip pat sergant plaučių ligomis ir reumatu. Gydoma prieš saulę džiovintų uogų antpilais. Rudenį ir žiemą geriau gerti šviežiai išspaustas ar cukrumi ištrauktas vaisių sultis (po 1 valgomąjį šaukštą kelis kartus per dieną). Šermukšnių sultys yra geras vaistas nuo hemorojaus. Kai kur šviežių vaisių ir lapų nuoviru gydoma skrofuliozė.