Šalpusnis (Tussilago farfara). Graižažiedžių (Asteraceae) šeimos, daugiametis, 10—20 cm aukščio, žolinis augalas. Šakniastiebis vertikalus, 20—50 cm ilgio, anksti pavasarį ant jo išauga vienas ar keletas vienagraižių žiedynstiebių. Jie apaugę žvyniškais rausvais lapeliais. Pamatiniai lapai 10—20 cm skersmens, apskritoki, šiek tiek dantyti, viršutinė pusė plika, apatinė labai pūkuota. Graižąs 2—2,5 cm skersmens. Vainikėlis geltonas. Vaisius 3—4 mm ilgio lukštavaisis. Skristuko plaukeliai 2—3 kartus ilgesni už vaisius. Žydi kovo—gegužės mėn. Lukštavaisiai subręsta per 10— 25 dienas. Dauginasi lukštavaisiais ir šakniastiebiais. Mėgsta šarminius kalkingus dirvožemius. Auga drėgnose dirvose, pakrantėse, pagrioviuose, ant kelių ir geležinkelio sankasų. Dažnas visoje Respublikoje. Praktiškai naudojami šalpusnio lapai ir žiedai. Graižai renkami sausomis, giedromis dienomis. Jie nukarpomi žirklėmis arba nuskinami. Lapai renkami tik neperaugę, švarūs ir sveiki. Surinkta žaliava, paskleidus plonu sluoksniu, džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Lapuose yra 2,6% karčiųjų glikozidų, organinių rūgščių, saponinų, 5 mg% vitamino C, 5,2% karotinoidų, polisacharidų, eterinių aliejų, rauginių medžiagų, silicio rūgšties, 15,4—18,2% mineralinių medžiagų, graižuose yra flavonų, sterinų, glikozidų, inulino, eterinio aliejaus, rauginių medžiagų. Vaistinis. Lapai ir žiedai vartojami kaip atsikosėjimą lengvinanti, dezinfekuojanti ir priešuždegiminė priemonė sergant kvėpavimo takų ligomis. Medicinoje švieži lapai dedami ant sumuštų, patinusių vietų. Medingas. Labai vertingas ankstyvo pavasario medunešio augalas. Bitės renka iš šalpusnio žiedų nektarą ir žiedadulkes. Nektaringumas — 10 kg nektaro iš hektaro.