Kvapusis šalavijas — lūpažiėdžių šeimos daugiametis tankiai plaukuotas augalas raukšlėtais lapais ir smulkiais žiedais, susitelkusiais netikrais menturiais, kurie sudaro šluotelinius žiedynus. Vaisiai — smulkūs rusvai rudi lygūs riešutėliai. Kvapiajame šalavijuje (daugiausia žiedynuose) yra maloniai kvepiančio, primenančio ambros ar apelsino kvapą, eterinio aliejaus. Juo aromatizuojami vynai, likeriai, konditerijos gaminiai ir brangiosios tabako rūšys. Švieži ir džiovinti lapai ir žiedynai vartojami kaip prieskonis įvairiems patiekalams, sūriams ir arbatai aromatizuoti. Farmacijos pramonėje kvapiojo šalavijo eteriniu aliejumi aromatizuojami vaistai. Liaudies medicinoje žole (jos antpilu) gerinamas virškinimas ir gydomos inkstų ligos. Iš kvapiojo šalavijo ir kai kurių kitų aliejų buvo pagaminta emulsija. Karo metais ir vėliau ja sėkmingai buvo gydomas osteomielitas, mazginis venų išsiplėtimas, panaricijai, nudegimai ir kai kurios kitos ligos. Eterinio aliejaus gamybos atliekų kondensato arba šalavijo koncentrato (jų cheminė sudėtis vienoda) dedama į vonias. Tokios šalavijo vonios, derinamos su kitais gydymo būdais, efektyviai gydo judamojo aparato ligas, radikulitus ir kai kurias kitas periferinės nervų sistemos ligas.