Rūgštynė — rūgtinių šeimos daugiametis žolinis augalas trumpa kuokštine šaknimi, neaukštu stiebu ir rūgščiais sultingais ietiškais lapais. Rūgštynė, matyt, bus kilusi iš Vakarų Europos. Nors augalas buvo gerai žinomas senovėje, plačiau jis paplito tik viduramžiais. Nuo XVI a. Prancūzijoje iš rūgštynių pradėjo gaminti sriubas, padažus ir kitus patiekalus. Ir jau tais laikais augalą vartojo ne tik maistui, bet ir gydymui. Jos šaknys, pavyzdžiui, buvo vartojamos viduriams laisvinti. XVI a. herbaruose, pagal antikos gydytojus, nurodoma, kad rūgštynes galima vartoti kaip vaistus, skatinančius virškinimą ir menstruacijas, varančius kirmėles.' Rūgštynių lapai turi šiek tiek baltymų ir cukraus, daug rūgštynių rūgšties, vitamino C, provitamino A. Iš lapų verdama sriuba arba jais vitaminizuojami kiti patiekalai. Vertingiausi yra lapai, surinkti anksti pavasarį, kai maistas stokoja vitamino C. Kadangi lapai turi daug rūgštynių rūgšties, gausiai ir ilgai jų vartoti nereikėtų. Valgant rūgštynes keletą savaičių ar mėnesių nuolat, šlapime gali atsirasti cukraus ir druskų (kalcio oksalato). Užsikemša inkstų šlapimo kanalėliai ir gali atsirasti uremijos požymių. Tačiau ūmių apsinuodijimų rūgštynėmis nebūna, ir sveiki žmonės jas gali drąsiai valgyti. Rūgštynės netinka, sutrikus druskų apykaitai ir sergant žarnyno uždegimais bei tuberkulioze. Nuo seno rūgštynės laikomos virškinimą gerinančiais, rūgimą žarnyne mažinančiais ir skorbutą gydančiais vaistais. Kaukaze rūgštynės vartojamos ir nuo viduriavimų. Rusų liaudies medicina viduriavimą stabdo rūgštynių lapų nuoviru (20 g rūgštynių užpilama stikline vandens, geriama po valgomąjį šaukštą 3—5 kartus per dieną). Kaip tulžies išsiskyrimą skatinantį vaistą, rūgštynes tinka vartoti, sergant geltlige ir kitomis kepenų ligomis. Tam 2—3 kartus per dieną geriama po 1—2 arbatinius šaukštelius rūgštynių sulčių, ištirpintų 0,5—1 stiklinėje saldinto vandens. Be to, liaudies medicinoje vartojamas lapų nuoviras (1:20) po 1/4—1/3 stiklinės 3—4 kartus per dieną kraujavimui stabdyti, nuo skrepliavimo krauju, hemorojinių ir kitokių kraujavimų. Liaudies medicina vartoja ir rūgštynių šaknis, jos turi rūgštynių ir chrizofaninės rūgšties, dervų, krakmolo, ląstelienos. Šaknys renkamos pavasarį arba rudenį ir iš karto išdžiovinamos. Šaknų nuoviras geriamas organizmui stiprinti, gerinti jo mitybai ir medžiagų apykaitai. Jis vartojamas ir nuo viduriavimų. Nuoviras gaminamas iš 20 g šaknų stiklinei vandens ir geriamas po 2 valgomuosius šaukštus 3—4 kartus per dieną prieš valgį. Šaknų antpilais ir nuovirais apiplaunama oda, pažeista kai kurių odos ligų.