Rugys — vienmetis varpinių šeimos žolinis augalas, žiedynas — sudėtinė dvieilė varpa. Rugių grūdai kiek pailgi, gelsvi arba žali. Šis augalas į Europą pateko iš Azijos dar prieš mūsų erą kartu su kviečiais ir miežiais, kurių pasėliuose jis buvo laikomas piktžole. Senosios žemdirbystės šalys rugių neaugino. Bet jau 685 m. pr. m. e. rugį vartojo Tibeto medikai. Viduržemio jūros Šiaurinės pakrantės tautos manė, kad rugiai tinkami tik barbarams auginti. Tačiau rugiai plito į šiaurę ir į kalnuotus rajonus, didėjo jų pasėlių plotai. Rusijoje rugiai buvo įvertinti ir tapo viena svarbiausių maistinių kultūrų. Pirmojo rusų metraštininko Nestoro užrašai rodo kad ruginė duona buvo daugumos gyventoju kasdienis maistas. Rugio grūde yra apie 67% angliavandenių, 11% baltymų, 2% riebalų, 3,5% ląstelienos, mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų ir vitamino E. Iš ruginių miltų gaminami įvairūs konditerijos ir kulinarijos gaminiai ir kepama ruginė duona, kuri sveikam žmogui yra naudingesnė už kvietinę. Dažnai gydytojai ligoniams rekomenduoja valgyti ne kvietinę, bet ruginę duoną. Dėl silpno vidurius paleidžiančio poveikio ji naudinga tiems, kurių viduriai linkę užkietėti. Kai kurie mokslininkai teigia, kad ruginė duona turi teigiamos įtakos ir širdies ligų profilaktikai. Tai lemia ruginiuose miltuose esanti linolininė ir kitos riebiosios rūgštys, kurių reikia širdies veiklai. Rugiai yra labai reikalingas pašaras — gyvuliai gauna ne tik grūdų, bet ir žieminių rugių žaliosios masės, ypač ankstyvą pavasarį. Šiaudai kreikiami gyvuliams, iš jų gaminamas popierius. Iš šiaudų gaminamas spiritas ir krakmolas., Liaudies medicina iš rugių žiedų ir varpų pataria gaminti antpilus ar nuovirus kaip vaistą nuo kvėpavimo organų ligų. Rugių sėlenų nuoviru, kaip atsikosėjimą lengvinančiu ir minkštinančiu vaistu, gydomi lėtiniai tracheitai ir bronchitai. Karštame piene sumirkyta ruginė duona greitina pūlinių subrendimą. Iš šiltos ruginės duonos daromi minkštinantys kompresai. Skalsės, parazitinis rugio grybas, turi daug didesnį gydomąjį poveikį nei pats rugys. Jos vystosi rugio varpos žieduose ir sudaro pailgus (kartais tribriaunius), šiek tiek lenktus, kietus, juodai violetinius darinius — gimdinius skleročius. Jų ilgis 1—3 cm, storis — iki 0,6 cm. Skalsėse yra fiziologiškai labai aktyvių alkaloidų (ergotamino, ergotoksino, ergometrino ir kt.). Ergoalkaloidai yra labai nuodingi, todėl jokiu būdu negalima vartoti maistui skalsėmis užkrėstų grūdų. Skalsėmis užkrėstų grūdų poveikis buvo žinomas senovės Graikijoje ir Romoje, Įrodyta, kad, vartojant maistui tokius grūdus, kildavo epidemijos. Šalia sunkių ūmių apsinuodijimų būdavo ir lėtinių. Ūmiai skalsėmis apsinuodiję ligoniai po kokios valandos pajunta šleikštulį, vemia tamsiai rudais vėmalais, viduriuoja, jiems ima skaudėti galvą ir pilvą, troškinti, svaigti galva, jie blogiau girdi, mato, silpnėja lytėjimo pojūtis. Eisena tampa netvirta, kalba — neaiški. Raumenys ima trūkčioti, atsiranda viso kūno traukuliai, pasunkėja šlapinimasis, kūno temperatūra krinta, pakyla kraujospūdis, sulėtėja pulsas. Ligonis ima kliedėti, prasideda koma. Nusilpus širdies veiklai, ligonis gali mirti. Apsinuodijusiems skalsėmis pirmąją pagalbą reikia suteikti kiek galima greičiau iki gydytojo atvykimo. Pirmiausia reikia sukelti ar palaikyti prasidėjusį vėmimą. Be to, skrandis plaunamas aktyvizuotos anglies suspensija arba 0,2% tanino tirpalu. Tais pačiais skysčiais daromos klizmos. Duodama gerti vidurių paleidžiamųjų druskų, juodos kavos arba stiprios arbatos; degtine, odekolonu arba kitais spiritiniais, skysčiais stipriai įtrinamos rankos ir kojos. Kūnas šildomas šildytuvais arba buteliais su karštu vandeniu, įvyniojus juos į rankšluostį ar pan. Tolesnė medicininė pagalba paprastai teikiama medicinos įstaigose. Kadangi skalsių alkaloidai stipriai veikia organizmo funkcijas, ju6s sėkmingai naudoja medicina. Dihidroergotaminas ir dihidroergotoksinas spazmolitiškai veikia kraujagysles, mažina kraujospūdį ir pan. Vyno ergotamino druska — ergotamino ekstraktas (1 mg) kartu su kofeinu (0,1 g) sudaro preparatą kofetaminą, kuris vartojamas nuo galvos skausmo (po 1—2 tabletes vienam kartui). Ergotoksinas ir ergotaminas kartu su barbitūratais ir vaistinės šunvyšnės alkaloidais vartojamas, sergant hipertireoze, neurozėmis, vegetatyviniais kraujagyslių sutrikimais ir pan. Šie komponentai sudaro ir vengrišką preparatą beloidą, kuriuo gydoma padidėjęs nervų sistemos jaudrumas, nemiga, vegetacinė distonija, klimakterinio periodo funkciniai nervų sistemos, menstruacijų ciklo neurogeniniai sutrikimai, hipertireoze ir kitos ligos (po 1 tabletę 3—6 kartus per parą). Nuo senų laikų skalsių preparatai laikomi puikiais vaistais gimdos afonijai gydyti. Jie sukelia gimdos susitraukimus ir susiaurina jos kraujagysles. Dėl to jais gydomi kraujavimai, kurie atsiranda dėl nepakankamų gimdos raumenų susitraukimų. Savaime suprantama, kad skalsių preparatų negalima vartoti nėštumo ir gimdymo metu. Ginekologija ir akušerija vartoja skalsių miltelius, jų skystus ir tirštus ekstraktus, ergotalą (ergoalkaloidai fosfatuose), ergometriną maleatą ir ergotaminą tartratą. Medicinai nepakanka natūraliai augančių skalsių, todėl jos specialiai auginamos vaistažolių ūkiuose, specialiuose laukuose, užkrėtus rugių varpas. Skalsėms augti palankiausi tokie rajonai, kuriuose santykinė oro drėgmė yra didelė (70% ir daugiau). Skalsių preparatai toksiški, todėl juos galima vartoti tik su gydytojo žinia. Skalsių alkaloidų cheminės struktūros pagrindą sudaro indolo darinys — lizergininė rūgštis. Šios rūgšties sintetiniai dariniai labai stipriai veikia centrinę nervų sistemą. Pastaruoju metu labai paplito lizergininės rūgšties dietilamidas, arba LSD25, kuris yra viena stipriausių medžiagų, sukeliančių haliucinacijas. Mažiausios LSD25 dozės sukelia žmonių psichinės veiklos sutriki mus — atsiranda labai ryškios, nepaprastos klausos ir regėjimo haliucinacijos, susijaudinimas, nerimas. Viename grame LSD25 yra apie 4000 dozių, galinčių sukelti laikiną aukštosios nervinės veiklos sutrikimą. LSD25 poveikį galima iliustruoti mokslininko Hofmano pojūčiais, kuris pirmasis pagamino šią medžiagą ir eksperimento metu pabandė labai mažą jos dozę, taip pat kitų stebėtų žmonių pojūčiais. Jie prarasdavo laiko ir erdvės pojūtį, atsirasdavo regėjimo haliucinacijos, depresijos periodus keisdavo nepaaiškinamas linksmumas (euforija), pernelyg didelis kalbumas. Įkyrias idėjas ir maniakinę psichozę keisdavo depresija ir mėginimas nusižudyti. Gavusieji LSD25 žmonės euforijos metu jausdavo nepaprastą protinių ir fizinių jėgų antplūdį, nors nieko kūrybingo nesukurdavo ir dažnai negalėdavo net paeiti. Ar gali skalsėmis užkrėstuose laikomuose grūduose susidaryti LSD25 arba panaši medžiaga? Dar nepastebėta, kad skalsių alkaloidai galėtų savaime pasikeisti, tačiau iš istorijos žinomi keli masiniai susirgimai, kilę vartojant skalsėmis užkrėstų grūdų miltus, kurių metu atsirasdavo audringo psichomotorinio susijaudinimo reiškinių, vaizdingos ir bauginančios haliucinacijos ir pan.