Ropė (Brassica rapa) — kryžmažiedžių šeimos dvimetis augalas, turintis, nelygu kokia veislė, geltoną arba baltą apvalią, ovalią arba verpstišką šaknį. Ropės vartojamos ir pašarui, Jas galima auginti beveik visur. Jų mėsingi, stori šakniavaisiai turi iki 9% cukraus, mineralinių druskų, nemažai vitaminų C, PP, provitamino A ir šiek tiek vitaminų B1 ir B2. Ropei specifinį kvapą ir aštrų skonį suteikia joje esantis garstyčių aliejus. Ropės — maistingos ir vitaminingos, todėl jos yra labai vertingos šiaurės ir aukštikalnių rajone. Dietinėje mityboje ropės vartojamos nuo vidurių užkietėjimų. Sergant ūmiais skrandžio ir žarnyno uždegimais, jų negalima vartoti. Liaudies medicinoje ropės sultys, išvirtos su cukrumi, laikomos geru vaistu nuo skorbuto. Ropių nuovirai geriami kaip šlapimo išsiskyrimą ir atsikosėjimą skatinantys vaistai. Iš virtų šakniavaisių košelės daromi karšti kompresai nuo podagrinių sąnarių skausmų, iš skystų nuovirų — vonios. Anksčiau ropes vartojo ir kaip raminantį vaistą (po stiklinę nuoviro nakčiai). Be to, iš sutrintos šviežios ropės ir žąsies taukų (2:1) buvo daromas tepalas nuo nušalimų. Šakniavaisių sultys arba nuovirai rekomenduojami nuo stipraus kosulio, peršalus, sergant lėtiniu bronchitu, bronchine astma. Nuovirui virti imama 2 šaukštai susmulkintos ropės ir užpilama stikline verdančio vandens, geriama po 1/4 stiklinės 4 kartus per dieną.