Pomidoras (Lycopersicon esculentum) — bulvinių šeimos vienmetis žolinis augalas stačiu, šakotu 40—120 cm aukščio stiebu, neporomis plunksniškais lapais, pailgais plunksniškai karpytais lapeliais, geltonais žiedais, stambiais, sultingais raudonais arba geltonais vaisiais. Pomidorai kilę iš Pietų Amerikos. Europoje pirmą kartą apie juos sužinota XVI a. Ilgai jie buvo laikomi nevalgomais, labai nuodingais ir todėl buvo auginami tik kaip dekoratyvinis augalas. Prinokusius vaisius valgyti imta tik prieš du amžius, po to, kai 1811 m. sužinota, kad Italijoje jie valgomi su pipirais, česnakais ir aliejumi. Dabar auginama keli šimtai raudonvaisių ir geltonvaisių pomidorų veislių. Vaisiuose yra nuo 2,01 iki 6,50% cukrų, azotinių medžiagų, nuo 0,26 iki 1,09% organinių rūgščių (daugiausia citrinos ir obuolių), kalio, fosforo, geležies druskų, karotino (provitamino A), vitaminų C, B1, B2, P, K. Be to, vitamino C pomidorai turi beveik tiek pat, kiek citrinos ir apelsinai. Pomidorai valgomi švieži, virti, kepti, marinuoti, rauginti. Iš jų daromos salotos, mišrainės, uždarai. Daug jų konservuojama, iš jų gaminamos pomidorų pastos ir sultys, kuriose išlieka visos maistingosios šviežių vaisių savybės. Pomidorų sultis nesunku paruošti patiems: reikia nuplikyti verdančiu vandeniu prinokusius pomidorus, nulupti odelę, supjaustyti gabaliukais ir išspausti per marlę. Kad sultys geriau išsiskirtų ir neliktų šviežių pomidorų prieskonio, reikia supjaustytus pomidorus pakaitinti iki 75 °C ir greitai juos išspausti. Taip paruoštos sultys pakaitinamos puode iki 90 °C, karštos išpilstomos į švarius butelius ir užkemšamos kamščiais. Sultys sterilizuojamos buteliuose — jie dedami į karštą vandenį ir kaitinami 30—45 min, po to atšaldomi šaltu vandeniu. Pomidorų tyrė gaminama pagal šį receptą. Prinokę, raudoni pomidorai supjaustomi nedideliais gabaliukais ir verdami maišant, kol suminkštės, truputį atvėsinami ir pertrinami per sietelį. Gauta tyrė verdama ant silpnos ugnies iki medaus tirštumo, į ją dedama truputį druskos ir po to išpilstoma į stiklinius indus, ant viršaus užpilamas plonas saulėgrąžų aliejaus sluoksnis. 1 kg pomidorų imama pusė valgomojo šaukšto druskos ir šaukštas aliejaus. Uždaryti indai laikomi vėsiai. Pomidorų sultys — malonus, troškulį malšinantis maistingas gėrimas. Vienoje stiklinėje sulčių yra maždaug pusė žmogui reikalingos provitamino A ir vitamino C paros dozės. Sultys, kaip ir švieži pomidorai, gera avitaminozių profilaktikos priemonė. Be to, pomidorai ir pomidorų sultys skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Todėl jie tinka virškinimui gerinti. Konservuotos sultys yra tokios pat aktyvios kaip ir švieži pomidorai. Buvo manoma, kad pomidoruose yra daug rūgštynių rūgšties, o didelis jos kiekis nepalankiai veikia druskų apykaitą. Pagyvenusiems ir seniems žmonėms buvo patariama nevalgyti pomidorų. Pasirodė, kad ši nuomonė yra klaidinga. Iš tikrųjų pomidorai turi labai mažai rūgštynių rūgšties, daug mažiau negu, pavyzdžiui, rūgštynės, špinatai, bulvės, burokėliai. Buvo atskleista, kad pomidorai turi mažiau purinų (baltymų apykaitos produktų, padedančių atsirasti podagrai) negu daugelis kitų augalinių produktų. Todėl pomidorus dabar drąsiai galima valgyti visiems: vaikams, suaugusiems ir seniems žmonėms. Kadangi pomidorai turi daug vitaminų ir kalio druskų, jie rekomenduojami sutrikus medžiagų apykaitai, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Pomidorų ląsteliena labai švelni, todėl juos galima valgyti, sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Eksperimentiniais ir klinikiniais tyrimais įrodyta, kad sutrinti pomidorai ir sultys užmuša kai kuriuos mikrobus, sukeliančius žaizdų pūliavimą. Be to, buvo atskleista, kad šviežių pomidorų tyrelė stipriau veikia už sultis. Tačiau sultimis gydyti patogiau. Sultimis imta sėkmingai gydyti pūlines žaizdas ir opas. Tokį pomidorų poveikį sukelia fitoncidai. Pomidorų fitoncidų aktyvumas toks didelis, kad jais kartais naikinami sodo augalų kenkėjai.