Pipirnė — kryžmažiedžių šeimos 30—60 cm aukščio žolinis augalas mėlynai žaliais dryžuotais lapais. Apatiniai lapai plunksniškai suskaidyti, viršutiniai — ištisiniai, linijiški. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad ji kilusi iš Artimųjų Rytų. Tai labai senas kultūrinis augalas. Jis jau buvo žinomas senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje. Romos legionieriai atnešė augalą į Centrinę Europą, kurioje jis labai paplito. Mūsų šalyje jis auga Užkaukazėje. Pipirnę galima auginti inspektuose, šiltnamiuose, dėžėse. Lapai turi eterinio garstyčių aliejaus ir mineralinių druskų (geležies, kalcio, jodo), vitamino C ir karotino. Dėl malonaus aitraus skonio lapai įvairiai vartojami — kaip žalumynai prie kitų patiekalų ir kaip prieskoniai sriuboms, padažams, sūriui, mėsai ir žuviai. Jaunų lapų salotos labai tinka skorbuto profilaktikai. Kartais į jas dedama šiek tiek jaunų trūkažolės ir rūgštynių lapų. Avitaminozėms gydyti ir jų profilaktikai, nuo mažakraujystės galima gerti sultis, išspaustas iš antžeminės augalo dalies. Sulčių siūloma gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną. Grūstus pipirnės sėklų miltelius galima naudoti kaip dirginančią, į garstyčių lapelius panašią priemonę (paruošti taip pat kaip garstyčias). Liaudies medicina išorinę skrofuliozę, niežų opas ir pūliuojančias žaizdas gydo tepalu, pagamintu iš džiovintų grūstų sėklų ir žolės, sumaišytos su taukais arba lydytu sviestu santykiu 1:5.