Churma — ebeninių šeimos lapus metantis nuo 6 iki 12 m aukščio medis apvaliu arba piramidišku vainiku. Kiaušiniški lapai prieš nukrisdami įgauna gražų geltoną arba raudoną atspalvį. Vaisius, nelygu kokia veislė, stambi rutuliška, rutuliškai paplokščia, pailga arba plokščia uoga. Vaisių spalva — nuo geltonos iki tamsiai raudonos, dažniau oranžinė. Churma buvo paplitusi Šiaurės Kinijoje ir Japonijoje gerokai prieš mūsų erą. Į Europą šis augalas buvo atvežtas praėjusio amžiaus viduryje. Į Rusiją churma pateko tik XIX a. pabaigoje ir pradėjo plisti kaip vaisinė kultūra Juodosios jūros Kaukazo pajūrio soduose. Saldūs ir sutraukiantys vaisiai paprastai valgomi švieži. Apie 12 h šiltame vandenyje (30—40 °C) mirkyti vaisiai netenka sutraukiančio skonio. Vaisių maistinę vertę lemia cukrus (beveik 18%), kuris susideda iš gliukozės ir fruktozės. Be to, juose yra proteino, citrinos rūgšties, pektino, tanino, daug provitamino A ir vitamino C (nuo 3 iki 53 mg%). Iš džiovintų vaisių daromi sirupai, uogienės, džemai, želė, likeriai, vynai. gira. Labai vertinama tvirta kaukaziškos churmos mediena. Liaudies medicinoje churma vartojama nuo įvairių skrandžio ligų. Ji tinka ir kaip dietinis produktas, sutrikus virškinimui. Kaukaze šviežiais vaisiais be sėklų liaudis gydo šunvotes (jie dedami ant žaizdų). Vaisių medžiagų dedama ir į kitus vaistus, gydančius žaizdas.