Papartis (Stambialapis šakys, lot. Pteridium aquilinum). Paparčio aukštis 50—150 cm. Lapai plunksniški. Sporos subręsta birželio—rugsėjo mėnesiais. Auga miškuose tarp krūmų ir jaunuolynuose. Paparčiai labai paplitę žemės rutulyje, su jais susiję daug padavimų, legendų, mistinių paslapčių ir papročių. Slavai manė, kad papartis žydi tiktai naktį prieš jonines, o jo žiedas tamsoje skleidžia stebuklingą šviesą ir parodo, kur užkastas lobis. Iš tokio tikėjimo atsirado įdomios apeigos: naktį prieš šventę visas kaimas eidavo į mišką ieškoti paparčio žiedo. Buvo manoma, kad radęs paparčio žiedą pasidarys stiprus ir gražus, o žiedas bus kaip apžavai. Vartojamas medicinoje. Prancūzijoje mergaitės iš paparčio šaknies darydavo nuovirą mylimajam prisivilioti, odai ir kūnui valyti. Senovėje paparčiai buvo vartojami kaip antihelmintiniai vaistai. Apie papartį užsimenama Plinijaus ir Dioskorido darbuose, o augalą ir jo vartojimą smulkiai aprašė savo darbuose Avicena XI šimtmetyje. Viduramžiais šveicarų vaistininkas ir gydytojas Nuferis sukūrė receptą vaistams iš paparčio gaminti, kurį laikė paslaptyje. Vėliau, po Nuferio mirties, šis receptas buvo nupirktas už stambią pinigų sumą iš vaistininko našlės Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI gydytojo nurodymu ir 1775 metais papartis buvo įtrauktas į visas Europos šalių farmakopėjas. Augale yra flavonoidų, rauginių medžiagų, kartumynų, riebiųjų ir eterinių aliejų, organinių rūgščių, vitaminų C ir A. Ypač daug vitaminų yra augalo ūgliuose. Vartojamas maistui. Paparčio ūgliai yra skanūs ir maistingi. Plačiai vartojami švieži ir rauginti Rytų šalyse — Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Polinezijos salose. Vartojami jauni šakio ūgliai, nuvalius neišsiskleidusius lapelius. Ūgliai išverdami, du kartus perplaunami vandeniu ir vartojami salotoms arba sriuboms gaminti, arba apkepami ir duodami kaip uždaras su antraisiais patiekalais. Kepti ūgliai turi grybų skonį. Kanarų salose iš paparčio šakniastiebių malami miltai, nes sausuose šakniastiebiuose yra daug krakmolo, ir kepama duona "goleko". Iš paparčio šakniastiebių duona buvo kepama Vokietijoje ir Bulgarijoje. Maistui vartojami ir kepti šakniastiebiai.