Nendrė, paprastoji (lot. Phiagmites communis) daugiametis augalas ilgu šliaužiančiu šakniastiebiu ir storais horizontaliais antžeminiais ūgliais, tuščiaviduriu, lygiu, stačiu stiebu iki 4—9 m aukščio. Stiebas apaugęs plokščiais linijiškai lancetiniais kietais lapais. Žiedynas — tanki rudai violetinės spalvos šluotelė. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais. Nendrė auga vandenyje arba prie vandens, upių ir vandens telkinių pakrantėse. Nendrės nuo senų laikų naudojamos kaip statybinė medžiaga, pašarui ir maistui, vaistams. Jaunuose nendrių lapuose ir jaunuose ūgliuose yra daug askorbino rūgšties, krakmolo, proteino, riebalų, celiuliozės, cukraus. Sausose šaknyse taip pat yra krakmolo. Vartojimas medicinoje. Nendrės yra dietinis produktas sergant virškinimo organų ligomis, mažakraujyste. Švieži nendrių pelenai vartojami kaip vaistas nuo vėmimo apsinuodijus, kaip pabarstas žaizdoms. Vartojimas maistui. Švelnūs, jauni nendrių ūgliai nuo senų laikų plačiai vartojami žali ir marinuoti. Iš jų daromos salotos. Šakniastiebiai, surinkti pavasarį ir rudenį, malami ir iš jų gaminama kava, miltai duonai kepti, uždaras įvairiems patiekalams.