Muskatas, tai muskatmedžio vaisius. Muskatmedis — labai kvepiantis muskatmedinių šeimos visžalis medis. Jo vaisiai — riešutai, kurių branduoliai (apie 2 cm ilgio) yra kiaušinio formos, jų paviršius raukšlėtas. Muskatmedis kilęs iš Molukų salų. Žinoma apie 100 muskatmedžio rūšių. Į Europą šis riešutas buvo atvežtas tik XVI a. Portugalai ir olandai, monopolizavę prekybą riešutais, ilgai dirbtinai laikė labai didelę jo kainą. Kai muskato riešutas paplito Indonezijoje, Indijoje, Brazilijoje ir kituose rajonuose, jis pasidarė vienu dažniausiai vartojamų prieskonių. Jis turi daug deginančio skonio ir specifinio aromato eterinio aliejaus (3,1 %), ląstelienos, riebalų (iki 40%), angliavandenių. Muskato riešuto dedama į daugelį padažų, įdarų, žvėrienos, mėsos, daržovių patiekalus ir duonos bei pyrago gaminius. Kartais jo dedama į likerius ir karčiąsias trauktines. Senovės arabų medicina ir daugelio kitų šalių liaudies medicina muskatu gydė žarnų pūtimą, viduriavimą, skrandžio ir žarnų dieglius, peršalimus ir kitas ligas. Kartais jo kramtoma blogam kvapui iš burnos nustelbti. Manoma, kad muskato riešutas tonizuoja nervų sistemą. Jo eterinis aliejus skiriamas kaip stimuliuojantis ir tonizuojantis vaistas. Sudane malti riešutai vartojami nuo impotencijos. Vaistams vartojami ir vaisių apvalkalai bei žiedai. Homeopatijoje muskato aliejus vartojamas nuo skausmingų menstruacijų.