Valgomoji morka, matyt, kilusi iš vienmetes laukinės morkos. Pastarąją gerai pažinojo senovės germanai, romėnai ir graikai. Kultūriniu augalu morka tapo tik viduramžiais. Kultūrinė morka - skėtinių šeimos dvimetis augalas storu, kūgiškai pailgu oranžiniu šakniastiebiu. Jos stiebas briaunotas, lapai pailgi, plunksniškai du ar tris kartus suskaidyti, žiedai balti, susitelkę skėčiu, vaisiai - dvisėkliai, smulkūs, šeriuoti. Auginamos įvairių veislių morkos. Jos skiriasi šakniavaisių forma, dydžiu, spalva ir skoniu. Morkos naudojamos visur. Iš jų šakniavaisių gaminami įvairūs patiekalai, marinatai, uogienės, daržovių konservų įdarai. Be to, jos labai tinka naminiams gyvuliams šerti. Pašarui tinka ne tik pašarinių veislių šaknys, bet ir lapai, jie turi daug baltymų. Šakniavaisiuose yra cukrų (iki 15%), baltymų, ląstelienos, šiek tiek eterinių ir riebiųjų aliejų, flavonoidų, azotinių medžiagų, mineralinių medžiagų (kobalto, kalio, geležies, vario, fosforo, jodo), fermentų ir vitaminų B1, B2, B6, C, E, K, pantoteninės rūgšties. Morkos turi ypač daug (palyginus su kitomis daržovėmis) nikotino rūgšties — vitamino PP (0,4 mg %) ir karotino — provitamino A (4—9,4 mg %). Daugiausia vitaminų yra šakniavaisių paviršiuje, be to, raudonosiose morkose jų gerokai daugiau. Iš raudonų šakniavaisių gaminami dažai sviestui, margarinui dažyti. Sėklose yra riebiųjų ir eterinių aliejų, flavoninių junginių, daukosterino. Eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje. Kadangi morkos turi įvairių vitaminų, jos vartojamos hipovitaminozių ir avitaminozių profilaktikai, mitybai gerinti, nuo mažakraujystės ir nusilpus. Kasdien valgomos šviežios morkos stiprina organizmą, jis tampa atsparesnis infekcinėms ligoms ir kitiems neigiamiems aplinkos poveikiams. Jos vartojamos dietinėje mityboje, gydant širdies ir kraujagyslių, kepenų ir inkstų ligas, tačiau netinka, paaštrėjus opaligei ir enteritams. Šviežios morkos labai gerai gydo regėjimo sutrikimus, atsiradusius dėl vitamino A trūkumo. Vertingų maistinių ir gydomųjų savybių turi morkų sultys. Jose yra nemažai vitaminų. Jos ypač rekomenduojamos vaikams. Konservuotos sultys, kurias gamina maisto pramonė, ne mažiau vertingos už šviežias. Sultis, kaip vitamino A šaltinį, gydytojai rekomenduoja sergantiems miokardo infarktu. Morkos ir jų sultys šiek tiek laisvina vidurius, todėl jos vartojamos, sergant vidurių užkietėjimais ir hemorojumi. Tam prieš valgį geriama po 150—200 ml šviežiai išspaustų sulčių. Mažiems vaikams jų duodama po valgomąjį šaukštą rytą ir vakarą. Liaudies medicinoje morkų sulčių, sumaišytų su medumi, duodama nuo kosulio, peršalus ir užkimus. Šviežiomis sultimis skalaujama burna, sergant stomatitu. Morkų sultimis skatinamas šlapimo išsiskyrimas ir šalinami šlapimo akmenys - jų geriama po valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną keletą mėnesių. Tačiau nuo inkstų ir šlapimo pūslės akmenligės liaudies medicina efektyvesne priemone laiko laukinių morkų sėklas. Verdamas jų antpilas: 3šaukštai sėklų užpilami 3 stiklinėmis verdančio vandens, nakčiai įstatoma į dar karštą orkaitę arba krosnį. Nukošto antpilo geriama po 3/4 1 stiklinę 3 kartus per dieną. Sergant inkstų akmenlige, taip pat viduriams laisvinti arba vidurių pūtimui mažinti kai kada vietoje antpilo geriama po 1 g sėklų miltelių 3 kartus per dieną. Sergant hemorojumi, patariama gerti morkų lapų arbatą. Nuo seno liaudies medicina morkomis gydo nušalimus, nudegimus, pūlines žaizdas ir opas. Šviežių šakniavaisių košelė dedama ant žaizdų arba jos apiplaunamos šviežiomis morkų sultimis. Nuo to mažėja skausmas ir uždegimas, žaizdos išsivalo nuo pūlių ir greičiau gyja. Iš morkų sėklų gaminamas ekstraktas daukarinas. Jis veikia spazmolitiškai ir praplečia koronarines kraujagysles. Daukarino tabletės vartojamos, gydytojui leidus, nuo lėtinio koronarų nepakankamumo su stenokardijos reiškiniais. Paprastai gydymo kursas trunka 2-4 savaites, daukarino geriama po 1-2 tabletes 3-4kartus per dieną. Gydomojoje kosmetikoje sausai veido odai seniai vartojamos maitinančiosios morkų kaukės. Trintuve sutrinamos dvi gerai nuplautos vidutinio dydžio morkos, košelė sumaišoma su kiaušinio tryniu ir storu sluoksniu tepama ant veido. Po 20-25 min veidas nuvalomas šiltu vandeniu suvilgytais vatos tamponais. Morkų kaukes rekomenduojama daryti ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę.