Melisa kilusi iš Pietų Europos, kur ji gerai žinoma nuo senų laikų. Jau tada ji buvo auginama kaip puikus bičių maistinis augalas. Iš tikrųjų melisos medus yra aukštos kokybės. Iš čia kilęs ir augalo pavadinimas (gr. melissa reiškia medų nešančią bitę). Vaistinė melisa — lūpažiedžių šeimos daugiametis apie 125 cm aukščio augalas šakotu stiebu, baltais ar rožiniais žiedais, kiaušiniškais lapais. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesį. Turi eterinio aliejaus; augalas kvepia citrina, yra kartoko, aštraus skonio. Melisa yra vitaminingas augalas. Nupjautais iki žydėjimo šviežiais ar džiovintais lapais ir jaunais ūgliais paskaninamos salotos, grybai, sriubos, žuvis, kompotai. Melisos lapais ir eteriniu aliejumi aromatizuojama arbata, actas, likeriai ir vynai. Danijoje melisa vartojama mėsai konservuoti. Eterinis aliejus vartojamas parfumerijoje ir farmacijos pramonėje vaistams aromatizuoti. Anksčiau melisa buvo vartojama nuo kandžių ir vabzdžių įkandimų. Nors melisos lapai turi ir rauginių medžiagų, ir organinių rūgščių, gydymui svarbiausia jos eterinis aliejus. Liaudies medicinoje melisos žolės antpilu žadinamas apetitas ir gerinama virškinimo organų veikla. Melisa vartojama ir kaip vaistas nuo traukulių, neuralgijos, ji padeda malšinti galvos, stiprius skrandžio skausmus. Mūsų laikais žolės antpilo ar nuoviro (1:10) po 1 valgomąjį šaukštą 3—4 kartus per dieną geriama kaip raminančio vaisto nuo per didelio dirglumo, isterijos, hipochondrijos, nemigos. Kartais antpilo ir nuoviro skiriama nuo mažakraujystės ir labai negausių mėnesinių. Pastebėta, kad, sergant širdies ligomis, žolės antpilas mažina dusulį, širdies plakimo padažnėjimo priepuolius, skausmus širdies plote ir kraujospūdį. Liaudies medicinoje nuo stipraus širdies plakimo,, skausmų širdies plote geriama 10—15 lašų melisos eterinio aliejaus. Sis aliejus vartojamas prakaitavimui skatinti ir mėnesinėms normalizuoti. Lietuvos liaudies medicinoje melisos ir mairūno antpilu stiprinama atmintis. Esant nesveikoms dantenoms ir skaudant dantis, melisos žolės antpilu ar nuoviru skalaujama burna. Jų kompresai dedami, esant sąnarių, raumenų reumatiniams skausmams, sumušimams ir opoms. Melisos lapų dedama į mišinius aromatinėms vonioms.