Mandarinas — rūtinių šeimos citrusinis medis. Kilęs iš Kinijos, ten jo vaisiai, matyt, buvo vartojami nuo neatmenamų laikų. Iš Kinijos jis paplito į aplinkines šalis. Europoje apie mandariną buvo sužinota tik XIX a. viduryje. Mandarinų skonis sužavėjo europiečius, tuo galima paaiškinti jų nepaprastai greitą paplitimą, ypač Prancūzijoje ir jai pavaldžiose Šiaurės Afrikos teritorijose. Mandarinas — šakotas visžalis medis rutulišku vainiku, odiškais nusmailintais lancetiškais lapais ir smulkiais baltais kvapiais žiedais. Vaisiai — apvaliai paplokšti su oranžiniai geltona kvapia luobele ir saldžiarūgščiu minkštimu. Sunokusių vaisių minkštimas turi cukraus (iki 10%), citrinos ir kitų organinių rūgščių, pektininių medžiagų, glikozidų, beta sitesterolio, mineralinių medžiagų, vitaminų C ir B1. Luobelė turi cukraus, organinių rūgščių (daugiausia citrinos), eterinio aliejaus, daug vitaminų C ir P, provitamino A. Labai skanus, švelnus minkštimas valgomas šviežias. Iš vaisių daromi kompotai, uogienė, marmeladas, saldainiai ir kiti gaminiai. Jie įvairiai panaudojami kulinarijoje, vaisvandeniams ir likeriams bei degtinei gaminti. Maltos luobelės miltų (kaip vitaminingo produkto) dedama į pyrago gaminius. Mandarinų sultys, kuriose lieka vertingosios medžiagos, ne tik gaivinantis, bet ir dietinis gėrimas. Labai naudingi mandarinai ir jų sultys, sergant skrandžio ir žarnyno sutrikimais, pasireiškiančiais viduriavimu. Tai paaiškinama tuo, kad mandarinai silpnina žarnų peristaltiką ir, be to, jų stiprūs fitoncidai užmuša mikrobus. Beje, mandarinų fitoncidai labai aktyvūs ir jų šviežios sultys gali užmušti net kai kuriuos grybelius, sukeliančius odos ligas (trichofitiją ir kt.).