Žmogus valgė lazdynų riešutus jau žiloje senovėje. Lazdynus auginti pirmiausia pradėta Juodosios jūros Kaukazo pakrantėje. Čerkesai jį augino jau III—IV a. pr. m. e. Iš ten jis pateko į Viduržemio pajūrio šalis. Vėliau lazdynas paplito ir kitose Europos šalyse. Per daugelį amžių liaudis selekcionavo daug vertingų šio augalo veislių. Lazdynas — tai beržinių šeimos šakotas stambus krūmas. Jo lapai plačiai ovališki, žiedai skirtalyčiai, vaisiai — vienasėkliai riešutai. Riešutai būna įvairios formos, kevalas — lygus, rudas, sėkla — skani, aliejinga. Žydi balandžio, vaisiai subręsta rugsėjo mėnesį. Lazdyno sėklų maistinė vertė milžiniška. Jose yra apie 70% nedžiūstančio riebiojo aliejaus, 15—16% baltymų, 3,28% ląstelienos, mineralinių medžiagų, B, vitamino. Jų aliejus skanus, ir organizmas lengvai jį pasisavina. Jis vartojamas maistui, pramonei. Iš išspaudų gaminama chalva. Riešutai visur valgomi žali arba kepinti. Labai skanūs kaitinti riešutai; jie kaitinami krosnyse 110°C temperatūroje, todėl įgyja savitą skonį. Riešutų branduoliai yra vertinga žaliava maisto pramonei. Jų kartu su migdolais dedama į šokoladą, saldainius, tortus, saldžius pyragaičius ir kitokius konditerijos gaminius. Lengva ir graži lazdynų mediena vartojama apdailai. Žievėje esančios rauginės medžiagos gali būti panaudotos odos pramonėje. Liaudies medicinoje riešutai neretai vartojami nuo šlapimtakių akmenligės, o riešutai su medumi — nuo reumato, mažakraujystės ir kaip organizmą stiprinantis vaistas. Lazdyno riešutų aliejumi, sumaišytu su kiaušinių baltymu, buitinėje medicinoje gydomi nudegimai. Tokiu aliejumi tepama galva plaukams stiprinti. Kartais jis vartojamas nuo kirmėlių (askaridžių). Gruzijoje riešutai kartais vartojami kaip vidurių pūtimą mažinantys vaistai, jų duodama maitinančioms motinoms pieno sekrecijai skatinti. Azerbaidžane degintais sausais didžiojo lazdyno riešutais dažomi antakiai ir blakstienos. Medicinoje vartojami ir lazdyno lapai bei žievė. Lapai turi vitamino C, eterinio aliejaus, sutraukiančio kraujagysles, glikozido miricitrozido, žievėje — eterinio aliejaus, rauginių ir dažinių medžiagų, lignocerilinio spirito, betulino. Lazdyno lapų ir žievės antpilo (valgomasis šaukštas žaliavos į stiklinę vandens) rekomenduojama gerti po 1/31/4 stiklinės 3—4 kartus per dieną prieš valgį, gydant varikozinį venų išsiplėtimą, flebitus ir periflebitus, blauzdų trofines opas ir kapiliarinius kraujavimus. Lapų nuovirą siūloma vartoti, esant prostatos hipertrofijai.