Kriaušė — erškėtinių šeimos iki 15 m aukščio medis. Jos lapai apvalūs arba kiaušiniški, odiški, žiedai balti. Vaisiai stambūs, apvalios arba kriaušės formos. Kad kriaušės buvo vartojamos maistui priešistoriniais laikais, rodo jų liekanos, randamos Italijos ir Šveicarijos poliniuose statiniuose. Manoma, kad kriaušė kaip kultūrinis augalas atsirado Graikijoje 1000 m. pr. m. e. Daugelį metų prieš mūsų erą ji buvo žinoma senovės Romoje. Iš šių kraštų ji pateko į Vakarų Europą, kurioje plačiai paplito. Kriaušė Kaukaze galėjo būti žinoma anksčiau negu Graikijoje ir atsirasti iš vietinės laukinės kriaušės. Prieš mūsų erą ji buvo auginama graikų kolonijose Kryme. Kriaušių cheminė sudėtis priklauso nuo rūšies, veislės ir augimo sąlygų. Tačiau visos jos maistiniu požiūriu vertingos, nes turi cukraus (vidutiniškai apie 13%), obuolių ir kitų organinių rūgščių, azotinių, pektininių, aromatinių medžiagų, fermentų ir kt. Be to, vaisiai (daugiausia odelėje) turi rauginių medžiagų, šiek tiek karotino ir vitaminų B1 ir C, fitoncidų. Kriaušėse vidutiniškai yra apie 2,5% ląstelienos. Kasmet iš didelės kriaušių derliaus dalies gaminama džiovintų vaisių, uogienių, marmelado, cukatų, bekmeso — kriaušių medaus. Iš kriaušių daromi kompotai, giros, esencijos vaisių gėrimams, sidras, vynas. Iš džiovintų sėklų verdama kava. Liaudies medicinoje džiovintų kriaušių nuoviro duodama gerti karščiuojantiems ligoniams troškuliui ir kosuliui malšinti, viduriavimui stabdyti. Nuo pastarųjų padeda kriaušėse esančios rauginės medžiagos (kai kuriose rūšyse jų iki 20%). Vidurius geriausiai kietina laukinės kriaušės, jos visur valgomos, iš jų gaminami vaistai. Kaip vidurius kietinantys vaistai dažnai vartojami antpilai, kriaušių kisieliai ar kompotai, ypač vaikams gydyti. Patariama gerti ir avižų nuovirą su džiovintomis kriaušėmis. Kriaušių sulčių duodama kaip šlapimą varančių vaistų. Šlapimą varo ir kriaušių nuovirai. Jie vartojami .dažniausiai nuo šlapimtakių akmenligės. Beje, kriaušių nuovirai ir sultys ne tik varo, bet ir praskaidrina labai infekuotą šlapimą, t. y. užmuša bakterijas. Jauni kriaušių lapai, kaip ištyrė Indijos mokslininkai, turi fenolio, jis veikia panašiai kaip arbutinas. Kai kurios kriaušių rūšys vertinamos kaip dekoratyviniai augalai. Tvirta rausvai ruda kriaušių mediena vartojama baldams ir gražiems dirbiniams gaminti.