Kraujažolė (lot. Achillea) - žolė auganti ir Lietuvoje. Dažnai naudojama kaip kraujavimą stabdanti priemonė. Kraujažolė vartojama ir kaip priemonė, pakelianti apetitą, gerinant skrandžio liaukų veiklą. Ja gydomas sumažėjusio rūgštingumo gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, kolitas, hemorojus, stabdomi vidiniai ir išoriniai kraujavimai, didinamas trombocitų kiekis kraujyje, greitinamas kraujo krešėjimas. Kraujažolė yra graižažiedžių (Asteraceae) šeimos, 10—70 cm aukščio, daugiametis, žolinis augalas. Stiebas standus, status, viršūnė šakota, plaukuotas, prie pagrindo su palaipomis. Lapai 2—3 kartus plunksniškai suskaldyti, apatiniai stiebiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai, pražanginiai visi plaukuoti. Graižai stiebo ir šakelių viršūnėlėse susitelkę į skėtišką kekę. Liežuviški žiedai balti, gelsvi, mėlyni, kartais rausvi arba raudoni, vamzdiški — gelsvi. Vaisius — 1,5-2 mm ilgio, sidabriškai pilkas lukštavaisis. Žydi nuo liepos mėn. iki rudens. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais. Auga dirvonuose, pagrioviuose, pakelėse, miškuose. Kraujažolės lapuose yra 0,027—0,194, graižuose — 0,188—0,396% eterinio aliejaus, kurio pagrindą sudaro azulenai (44—279 mg%), taip pat alkaloidų, skruzdžių, acto, izovalerino rūgščių, inulino, asparagino, dervų, karotino, 80 mg% askorbininės rūgšties, vitamino K, rauginių ir iki 13,80% mineralinių medžiagų. Pjaunamos ne ilgesnės kaip 15 cm žydinčios viršūnės nukritus rasai, sausu oru. Graižai nubraukiami rankomis su ne ilgesniais kaip 3—4 mm žiedkočiais. Džiovinama pavėsyje, paskleidus plonu sluoksniu arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Žolės laikymo trukmė — iki 2 metų, o žiedų — iki 5 metų. Kraujažolės preparatai žadina apetitą, stabdo kraujavimus ir mažina uždegiminius procesus sergant virškinimo organų ligomis. Išoriškai medicinoje vartojami sutrinti lapai žaizdų kraujavimui stabdyti, tačiau jautriems žmonėms jie gali suerzinti odą. Kai kraujažolių prisiėda karvės, tai jų pienas kiek apkarsta, bet nuo nedidelio žolės kiekio pagerėja virškinimas, padidėja pieningumas. Stipriu žiedynų nuoviru naikinami augalų kenkėjai. Kai kuriose šalyse žiedynai vartojami likerių pramonėje kaip karčioji medžiaga.