Stiebas vagotas, šakotas, 30—80 cm aukščio; lapai pražanginiai, 2—3 kartus plunksniškai suskaidyti, linijiškomis smailomis skiltelėmis. Žiedai smulkūs, balti, susitelkę sudėtiniais skėčiais. Žydi gegužės—birželio, vaisius veda liepos—rugpjūčio mėnesį. Vaisiai — pailgi dvisėkliai, sunokę suskyla į du tamsiai rudus lukštavaisius — kmynų sėklas. Jos turi savitą deginantį prieskonį ir kvapą. Tai priklauso nuo didelio eterinio aliejaus kiekio (3—7%); pastarąjį sudaro karvonas (apie 65% eterinio aliejaus). Vaisiuose dar yra baltymų (10—12%), riebiojo aliejaus (apie 16%), flavonoidų, dervos, vaško, mineralinių druskų, dažinių medžiagų. Kmynas auginamas plantacijose ir daržuose. Kadangi subrendę kmyno vaisiai lengvai išbyra, augalai nuskinami dar ne visai subrendę. Ryte arba vakare, rasai iškritus, kmynai nupjaunami ir surišami į pėdelius, kurie pakabinami stoginėje ar vėdinamoje patalpoje, paklojus ant žemės popieriaus, audeklo ir pan. Nokdamos sausos sėklos byra ant pakloto. Išdžiūvusius galima iškulti, po to išvėtyti, atskirti sėklas nuo priemaišų. Kmynų sėklos, laikomos gerai uždarytuose stiklainiuose arba dėžėse, gali būti tinkamos trejus metus. Kmynų sėklos vartojamos likerių ir degtinės pramonėje ir parfumerijoje. Jomis aromatizuojami duonos ir pyrago bei konditerijos gaminiai, dedama raugiant ir sūdant įvairias daržoves ir kaip prieskonio į įvairius patiekalus. Kai kur iš jaunų kmynų lapų daromos salotos ir verdamos sriubos. Įdomu pažymėti, kad kmynai buvo vartojami dar senovėje — apie tai sprendžiama iš sėklų, aptiktų akmens amžiaus poliniuose statiniuose. Juos vertino senovės Graikijoje ir Romoje. Kmynai buvo gerai žinomi viduramžiais; jų dėjo į duoną, pieną, sriubą. Kmynai gerai žinomi kaip vaistinis augalas. Šiuo metu jų sėklos gana dažnai vartojamos virškinimui gerinti, ypač peristaltikai stiprinti ir žarnyno puvimo bei rūgimo procesams silpninti. Daugelyje Europos ir Amerikos šalių kmynų sėklos yra oficialus vaistas. Neretai jų duodama ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, kai sutrinka virškinimas ir pučia pilvą. Nuo atoninių užkietėjimų (kaip paleidžiantis), meteorizmo (kaip pūtimą mažinantis), skrandžio ir žarnyno spazmų (kaip raminantis) rekomenduojamas kmynų sėklų antpilas. Antpilui ruošti reikia 1 valgomąjį šaukštą smulkintų sėklų užpilti stikline verdančio vandens, palikti uždarame inde nusistoti tol, kol atvės, nukošti ir gerti po 2—3 valgomuosius šaukštus (vaikams duodama po 1 arbatinį šaukštelį) 56 kartus per dieną prieš valgį. Vaikams skirią antpilą galima pasaldinti cukrumi arba sirupu. Kmynų antpilu galima sužadinti apetitą. Liaudies medicinoje apetitui sužadinti kartais 20—30 min prieš valgį siūloma suvalgyti, kmynų sėklų miltelių (ant arbatinio šaukštelio galo). Kmynų nuoviras skatina pieno išsiskyrimą maitinančioms motinoms. Nuoviras verdamas taip: imama 1 valgomasis šaukštas smulkintų sėklų, užpilama 2 stiklinėmis verdančio vandens, verdama uždengtame inde 3—5 min, nukošiama ir geriama po 1/3 stiklinės 3—4 kartus per dieną prieš valgį. Kūdikius žindančioms moterims rekomenduojama valgyti duoną su kmynais. Kmynai skatina ir tulžies skyrimąsi, bet silpniau negu kai kurie kiti augalai (darželinis šlamutis, gaivenis ir kt.). Kmynų sėklų dedama į įvairius žolių mišinius (arbatas): apetitui gerinti, skrandžiui (sutraukiantis) gydyti, vidurių paleidžiamąjį, pūtimą mažinantį, raminantį.