Klevas (Acer platanoides). Klevinių (Aceraceae) šeimos medis, iki 30 m aukščio. Lapai su 5—7, kartais 3 smailiaviršūnėmis skiautėmis, 5—18 cm ilgio ir beveik tokio pat pločio, viršutinė pusė — tamsiai žalia, žvilganti, apatinė — šviesiai žalia, plika, rečiau pagysliai plaukuoti. Žiedai skėtiškuose žiedynuose. Sparnavaisis gelsvai rudas, 5 cm ilgio. Sėklos plokščios. Žydi lapams skleidžiantis, gegužės pradžioje, rečiau balandžio pabaigoje. Vaisiai prinoksta rugsėjo—spalio mėn. ir tuoj pat krinta. Dera kasmet. Dauginasi sėklomis ir kelmo ataugomis. Auga mišriuosiuose medynuose su ąžuolu, egle, uosiu, liepa, auginamas sodybose. Mėgsta humusingus, vidutinio drėgnumo priemolio bei priesmėlio dirvožemius. Šalčiui atsparus. Lapuose yra angliavandenių, aldehidų, organinių rūgščių: acto, gintaro, ftalo; 0,2% kaučiuko, karotinoidų: a ir p karotinų, ksantofilų, violaksantino, liuteino, neoksantino, vitaminų C, E, fenolkarboninių rūgščių: salicilo, galo, žievėje yra 9,2—11,8% rauginių medžiagų, flavonoidų, antocianų, lipidų, suloje — 2,5—4% angliavandenių, 1,1% kaučiuko, sėklose — 8,1 % riebalų. Mediena kieta, žvilganti, gelsva, rusvo šilkiško atspalvio ir gražios tekstūros. Naudojama baldų, faneros, muzikos instrumentų, mašinų detalių ir kitų reikmenų gamybai, taip pat kurui. Medingas. Anksti pavasarį bitės neša nektarą ir žiedadulkes. Vieno klevyno hektaro produktyvumas sudaro nuo 150 iki 200 kg medaus. Vaistinis. Lapai turi baktericidinių savybių, todėl medicinoje vartojami žaizdoms gydyti. Maistinis. Iš sulos gaminamas sirupas ir cukraus pakaitalas. Šviežia arba parauginta sula vartojama kaip gaivinantis, o pridėjus miežių grūdų ir jiems sužėlus — kaip tonizuojantis gėrimas.