Kiaulpienės (lot. Taraxacum officinale), tai daugiametis augalas, 5—50 cm aukščio. Žiedai ryškiai geltoni, susitelkę graiže. Žydi nuo pavasario iki šalčių. Auga pakelėse, soduose, pievose, dykrose, kiemuose, miestų parkuose ir skveruose. Kiaulpienės lapuose yra vitaminų C ir E, karotino, geležies, kalcio, fosforo, magnio druskų, šaknyse — inulino, dervos, vaško, organinių rūgščių. Vartojama medicinoje. Nuo senų laikų kiaulpienė buvo vartojama kaip gyvybės eliksyras. Ji gerina virškinimą, ypač sumažėjus skrandžio sekrecijos funkcijai, didina apetitą, reguliuoja medžiagų apykaitą, be kita ko, esant lytinių liaukų funkcijos nepakankamumui arba sergant cukriniu diabetu, pasižymi prakaitą, tulžį, kirmėles varančiu, vidurius paleidžiančiu ir atsikosėjimą lengvinančiu veikimu, tonizuoja ir aktyvina organizmo apsaugines funkcijas. Toks įvairiapusis paprastosios kiaulpienės veikimas priklauso pirmiausia nuo jos vitaminų sudėties, nuo kartaus glikozido taraksacino, labai koncentruoto inulino, mikroelemento jodo, kuris gydo kai kurias skydliaukės ligas. Kiaulpienės šaknis įeina į skrandžio veiklą, apetitą skatinančių, šlapimą varančių ir diabetinių arbatų sudėtį. Iš kiaulpienės žiedų gaminami medutis arba uogienė, kuri vartojama sergant peršalimo ligomis. Kiaulpienės šaknų salotos vartojamos sergant diabetu, struma, sutrikus vyrų lytinei funkcijai ir kiaušidžių bei menstruacinei funkcijai moterims. Šviežius kiaulpienės lapus galima rinkti nuo sniego iki sniego. O šaknys kasamos arba anksti pavasarį, iki išaugant lapų skrotelėms, arba rudenį prieš šalnas. Iškastos šaknys plaunamos šaltu vandeniu, nupjaunama augalo antžeminė dalis ir keletą dienų vytinamos ore. Paskui džiovinamos ant aukšto arba orkaitėje 40—45 °C temperatūroje. Laikomos popieriniuose arba drobiniuose maišuose. Kiaulpienės šaknys gali būti laikomos ir nepraranda gydomųjų savybių 5 metus. Vartojamos maistui. Vartojamos įvairios augalo dalys: lapai, šaknys, užuomazgos arba žiedų butonai, žiedai. Jaunų žiedų dedama į salotas ir tyres, į uždarus ir sriubas. Žiedų butonai marinuojami, dažnai su česnakais, ir vėliau vartojami salotoms ir pirmiesiems patiekalams pagardinti, mišrainėms, laukinienai ir paukštienai gaminti. Iš paskrudintų kiaulpienių šaknų gaminamas gėrimas, primenantis skoniu kavą. Kartais vartojamos skrudintos jaunų išsiskleidusių kiaulpienės lapų skrotelės.