Kaparis — kaparinių šeimos daugiametis vijoklinis arba besidriekiantis augalas apvaliais lapais ir dideliais blyškiai rožiniais, baltais ar kiek gelsvais žiedais. Vaisiai — į uogas panašios dėžutės. Valgomi neišsiskleidę kieti kapario žiedų pumpurai — kapariai. Paprastai sūdyti arba marinuoti kapariai kaip uždaras vartojami skystai šiupininei sriubai, antriesiems mėsos ir žuvies patiekalams, įvairiems padažams. Kapariuose esantis eterinis aliejus suteikia maistui malonų rūgštoką prieskonį. Be to, jie vitaminizuoja maistą, nes turi apie 0,32 % rutino (vitamino P) ir apie 150 mg% vitamino C. Kartais, dažniausiai Kaukaze, vartojamos raugintos jaunos kapario šakelės su žiedais, vadinamos džondžoliu. Jos yra malonaus aštraus rūgštoko skonio ir gali būti valgomos ne tik kaip uždaras prie mėsos ir žuvies patiekalų, bet ir kaip šaltas užkandis. Kaparis turi saponinų. Buvo pastebėta, kad avys, šertos šiuo augalu, sunkiai apsinuodijo. Mat kaparis turi ir alkaloido kaparidino. Liaudies medicinoje kapario žievės nuoviro geriama nuo neurozių, ypač isterijos. Šviežia šaknų žievė kramtoma, kai skauda dantis. Jų miltelių ar nuovirų pavilgų dedama ant pūliuojančių ir ilgai negyjančių žaizdų ir opų. Pastaruoju metu farmakologiniais eksperimentais su šunimis nustatyta, kad kaparių šaknų spiritinis antpilas skatina trombocitų skaičiaus didėjimą kraujyje. Dėl to šiuo augalu, matyt, bus galima gydyti kraujo ligas, kurioms būdinga trombocitų skaičiaus mažėjimas. Tiriamos galimybės panaudoti kaparių šaknis nuo alergijų. Eksperimentuose su jūrų kiaulytėmis, kurioms 17—21 dieną leido 25% šaknų nuoviro, pastebėta, kad kaparis desensibilizuoja (gyvulėliai buvo imunizuojami įvairiais gyvulinės ir augalinės kilmės alergenais).