Vaistinis yzopas (Juozažolė) — lūpažiedžių šeimos daugiametis žolinis beveik 50 cm aukščio augalas šakotu stiebu ir lancetiškais lapais. Žiedai tamsiai mėlyni, rečiau rausvi arba balti; pradeda žydėti liepos mėnesį. Yzopas kilęs iš Viduržemio pajūrio šalių. Nors vaistinis yzopas buvo vartojamas senovėje, tačiau paplito tik viduramžiais. Yzopas auginamas Ukrainoje, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje, neretai jis veisiamas kaip dekoratyvinis augalas, veisiamas ir bitynuose: yzopas — labai vertingas medingasis augalas, iš jo surenkamas geriausių rūšių medus. Dėl jame esančio eterinio aliejaus (apie 1,15%), kurio kvapas primena kamparą, o skonis yra sutraukiantis, aštriai kartokas, švieži ir džiovinti lapai vartojami kulinarijoje kaip uždaras salotoms, sriuboms, mėsos ir daržovių antriesiems patiekalams. Juozažolės eterinis aliejus vartojamas likerio, degtinės gamybai ir parfumerijos pramonėje. Yzopo gydomasis poveikis priklauso ir nuo eterinio aliejaus, ir nuo žolėje esančių rauginių medžiagų, organinių rūgščių, sakų, flavonoido diosmino ir glikozido isopino. Liaudies medicinoje yzopo žolė seniai vartojama kaip dirginantis vaistas. Be to, žydinčio yzopo antpilas geriamas šiltas (po pusę stiklinės 3—4 kartus per dieną) atsikosėjimui palengvinti, sergant lėtiniu bronchitu, bronchine astma. Žolės antpilai varo šlapimą ir mažina vidurių pūtimą. Kartais jų duodama nuo skrandžio ir žarnų ligų. Žolės nuovirai ir antpilai taip pat gydo žaizdas, jais vilgomos ir apiplaunamos blogai gyjančios žaizdos ir opos. Yzopo antpilu skalaujama burnos ertmė ir ryklė, prasidėjus uždegimui ir užkimus. Yzopas, kaip ir šalavijas, vartojamas prakaitavimui reguliuoti.