Jonažolė (Hypericum perforatum) daugiametis augalas su žoliniu, stačiu, pilnavidurių stiebu, 30—60 cm aukščio. Žydi geltonais žiedais, susitelkusiais netankioje į šepetį panašioje galvutėje. Paprastoji jonažolė renkama žydėjimo laikotarpiu, nupjaunama 25—30 cm nuo žiedų. Žaliava džiovinama ant aukšto, paskleista plonu sluoksniu ant popieriaus arba audeklo. Išdžiovinta žolė nukuliama ir išsijojama, laikoma popieriniuose arba drobiniuose maišeliuose trejus metus. Jonažolėje yra kartumynų, rauginių, dervingų ir dažančių medžiagų, flavonoidų, karotino, vitamino C, cholino, saponinų. Vartojama medicinoje. Augalas vartojamas sergant virškinimo trakto ligomis (gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige), kepenų ligomis, viduriuojant, sumažėjus širdies ir kraujagyslių sistemos tonusui, kaip kraują stabdantis vaistas esant kraujoplūdžiui iš gimdos ir kraujuojant dantenoms, kaip išviršinis baktericidinis vaistas žaizdoms, opoms ir nudegimams gydyti. Jonažolės antpilas yra efektyvus cukraus kiekį mažinantis vaistas. Homeopatijoje vartojama šviežios žydinčios jonažolės žolės esencija. Vartojamas maistui. Iš jonažolių verdama arbata. Maisto pramonėje jos vartojamos kartiems antpilams gaminti.