Grikis — vienmetis rūgtinių šeimos augalas. Grikio stiebas bambliuotas, lapai širdiški, žiedai smulkūs, balsvai rožiniai ar žalsvai geltoni, vaisiai — tribriaunės sėklelės. Augalų aukštis — 20—60. cm. Grikiai kilę iš Pietų Sibiro. Laukiniai grikiai auga Kazachstane, Kinijoje ir kai kuriuose europinės dalies rajonuose. Tibeto medicina pateikia duomenų apie grikių vartojimą dar prieš mūsų erą. Naudojamos ir medingosios grikių savybės. Kvepiantys grikių žiedai išskiria daug nektaro ir juos noriai lanko bitės, Iš grikių pasėlių gaunama apie 20% šalyje surenkamo medaus, turinčio gerokai daugiau baltymų ir geležies negu liepų ir gėlių medus. Grikių šiaudais šeriami gyvuliai. Tačiau daugiausia grikiai auginami kruopoms. Jų grūduose yra lengvai pasisavinamų baltymų (9,5—14,1%), krakmolo (80,5— 84,1%), riebalų (1,8—3,1%), ląstelienos (1,2—2,2%), organinių rūgščių, mineralinių druskų, vitaminų B1 ir B2. Atskyrus lukštus, iš grikių grūdų gaminamos branduolinės ir smulkintos kruopos. Grikių kruopas mėgsta daugelis žmonių. 100 g. grikių yra 350 kcal. Žinoma, kad dar hunai ir mongolai prie mėsiško maisto valgė ir grikių košę. Grikių košės populiarios ir dabar, ypač kaip dietinis maistas, nes kruopose yra geležies, fosforo, kalcio, obuolių ir citrinos rūgšties, B1 ir B2 vitaminų. Dažnai jos rekomenduojamos nutukus. Iš žydinčių grikių pramoniniu būdu gaminamas glikozidas rutinas. Rutinas veikia panašiai kaip vitaminas P: jis mažina kapiliarų trapumą ir pralaidumą. Paprastai jis vartojamas su vitaminu C kraujagyslių sienelėms stiprinti, taip pat kraujosruvos, kai kurių infekcinių ligų, reumato, hipertoninės, spindulinės ir kitų ligų profilaktikai. Jei padidėjęs kraujo krešėjimas, rutino negalima vartoti. Liaudies medicinoje grikių žiedų antpilu ar nuoviru (1:10) palengvinamas kosulys, atsikosėjimas. Jis nedozuojamas, geriamas kaip arbata. Lapų ir žiedų arbatos kai kur geriama nuo aterosklerozės, ypač kai padidėjęs kraujospūdis. 2ali grikių lapai kartais vartojami kaip išoriniai vaistai. Švieži susmulkinti ar sveiki lapai keliais sluoksniais uždedami ant pūlinių ar pūliuojančių žaizdų. Manoma, kad lapai gydo dėl juose esančių fitoncidų, kurie naikina pūlines bakterijas. Iš sijotų grikių miltų gaminami pabarstai (pudra) ir minkštinantys kompresai vaikams.