Granatmedis — granatmedinių šeimos krūmas ar šakotas beveik 3 m aukščio medis. Jauni jo lapai žalsvai geltoni, seni — rudai pilki. Lapai lancetiški, lygiakraščiai, glotnūs, blizgantys. Ūglių viršūnėse išsidėstę stambūs, ryškiai raudoni pavieniai žiedai ar jų kuokšteliai. Vaisius — stambi savita uoga, odišku apyvaisiu. Joje yra daug kampuotų sėklų, padengtų vietoj luobelės sultingu valgomu minkštimu. Vaisiai pradeda nokti rugsėjo mėnesį. Kultūrinių veislių granatmedžių vaisių sultys turi 8—19,7 °/o cukraus, 0,2—9,0% citrinos ir obuolių rūgšties, azotinių medžiagų, fitoncidų ir šiek tiek vitamino C. Apyvaisyje, žievėje ir" šaknyse yra daug rauginių medžiagų (nuo 10,4 iki 32,3%). Kaip rauiklis granatmedis naudojamas aukščiausios rūšies odoms raugti, žieduose yra pigmento antociano punicino. Iš žiedų pagamintais dažais dažomi šilkiniai, medvilniniai, lininiai ir vilnoniai audiniai. Žievėje ir šaknyse yra alkaloidų peltjerino, izopeltjerino, metilizopeltjerino ir kitų, gerai varančių kirmėles. Vaisiai paprastai valgomi švieži arba iš jų spaudžiamos sultys, gaminamas ekstraktas, sirupas ir gaivinantys gėrimai. Granatmedžių vaisių sultys labai skanios, jų, taip pat ir sėklų, dedama į nacionalinius patiekalus. Garinant sultis, gaminamas padažas — našarabi — vienas geriausių uždarų prie daugelio kaukaziškųjų patiekalų. Granatmedis medicinos reikalams pradėtas vartoti gerokai prieš mūsų erą. Hipokratas granatmedžio vaisių sultis rekomenduodavo nuo skrandžio skausmų, vaisių odelę — nuo dizenterijos ir žaizdų. Arabai granatus naudojo niro skrandžio ir žarnyno sutrikimų, galvos skausmų. Granatmedį gydymui labai plačiai vartoja gyventojai tų rajonų, kuriuose jis auga. Pvz., Gruzijoje sulčių dedama į įvairias mikstūras, kuriomis gydomos gerklės ligos, žiedų nuoviro geriama nuo viduriavimų, iš žiedų padaryti karšti kompresai dedami ant patinimų, grūsti sausi granatmedžio žiedai ir peletrūno šaknys vartojami kaip pabarstai nuo burnos ertmės ligų. Kartais liaudies medicinoje švieži granatmedžio vaisiai kartu su luobele vartojami peršalus, karščiuojant, sergant kolitu. Vaisių luobelės nuoviras mažina uždegimą. Jis gaminamas iš 5 g smulkintos luobelės 100 ml vandens. Perkošto per marlę nuoviro geriama 3 kartus per dieną po 1—2 arbatinius šaukštelius prieš valgį. Iš visų granatmedžio gydomųjų savybių svarbiausia — kirmėlių varymas. Jau sen. Graikijos, Romos, Indijos, Armėnijos gydytojai granatmedžio žievę vartojo kirmėlių varymui. Kaspinuočių (išskyrus mažąjį kaspinuotį) varymui 40—50 g žievės mirkoma 6 h dviejose stiklinėse (400 ml) vandens, po to verdama tol, kol išgaruoja pusė skysčio. Perkoštą ir atšaldytą nuovirą reikia išgerti per 1 h, o po pusės valandos duodama vidurių paleidžiamųjų druskų (15—20 g Glauberio druskos).