Dumplūnė paprastoji (lot. Physalis alkekengi) daugiametis augalas stačiu 20—100 cm aukščio stiebu. Lapai — pražanginiai, kotuoti, kiaušiniški, prie pagrindo apvalūs, viršūnėje smaili. Žiedai — dvilyčiai, pavieniai, nnt svyrančių žiedkočių. Vaisius — oranžiškai raudona uoga, kuri yra oranžinėje pūslės pavidalo taurelėje su viršūnėje sueinančiais danteliais. Žydi gegužės—rugpjūčio mėnesiais. Gydymo tikslams vartojami švieži ir džiovinti paprastosios dumplūnės vaisiai, nuėmus nuo jų taurelę, kuri yra nuodinga. Išnokusios uogos primena raziną ir gali būti ilgai laikomos. Paprastosios dumplūnės vaisiuose yra cukraus, organinių rūgščių, vitamino C, karčiųjų medžiagų, karotino, dažo medžiagos fizalino, riebiojo aliejaus, alkaloidų. Vartojimas medicinoje. Dumplūnės vaisiai vartojami sergant podagra, reumatizmu, cholecistitu, skrandžio ko-likomis, pielitu, cistitu, šlapimo pūslės akmenlige, esant pabrinkimams, išoriškai — sergant dedervinėmis kaip žaizdas gydantis vaistas. Šviežių vaisių kasdien vartojama po 12—15, iš džiovintų gaminami nuovirai. Vartojimas maistui. Dumplūnė vartojama šviežia, rauginta, marinuota. Iš jos gaminamos delikatesinės uogienės, konditerijos gaminiai.