Pasak istorikų, garstyčios - vienas seniausių prieskonių, o gal netgi pats seniausias.

Garstyčių sėklose yra iki 25 % riebiųjų aliejų. Jų lapuose daug A2, B1, C, B2, PP vitaminų, kalcio bei geležies druskų. Iš lapų gaminamos salotos, juos galima troškinti ir virti, patiekti kaip garnyrą prie mėsos ar įvairių žuvies patiekalų.

Garstyčių aliejus yra ypač naudingas, nes jame yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina širdies kraujagyslių, aterosklerozės, tromobozės formavimąsi ir stabdo įvairius uždegiminius procesus organizme. Be to, jame gausu A, D (jo garstyčių aliejuje 1,5 karto daugiau nei saulėgrąžų) bei E vitaminų, taip pat natūralaus antioksidanto, kuris stabdo vėžio formavimąsi.

Garstyčių rūšys yra šios:

Dižono garstyčios yra gaminamos iš juodų arba rudų garstyčių sėklų su vynu. Tai klasikinis prieskonis, kuris yra skirtas mėsai, keptai grilyje. Tai aštrios garstyčios, puikiai tinkančios salotų pagardams, padažams.

Angliškos garstyčios yra gaminamos iš baltų garstyčių sėklų, kurios retkarčiais sumaišomos su kviečių miltais. Tai tradicinis prieskonis ant grotelių keptai mėsai, tinka šaltai rūkytai mėsai ir dešrelėms, įvairiems patiekalams su sūriu bei padažams.

Prancūziškos garstyčios yra aromatingos, labai švelnaus skonio, gaminamos iš rudų bei juodų garstyčių sėklų, vyno acto, krapų ir estragono. Patiekiama prie picos ir mėsos.

Garstyčių milteliai. Juos labai patogu naudoti. Prieš valgant, šiuos miltelius reikėtų sumaišyti su šaltu vandeniu. Sumaišius su vandeniu, iš garstyčių sėklų išsiskiria aliejus, kuris garstyčioms suteikia tik joms būdingą skonį.

Grūdėtosios garstyčios yra gaminamos iš garstyčių grūdelių ir baltojo vyno. Jos švelnaus skonio ir puikiai tinka mėsai kepti ant grotelių. Garstyčių sėklos visai nesutrupa, tad patiekalui suteikia traškumo. Jos yra minkštos, bet labai aštrios. Šios garstyčios naudojamos gaminant sviestinius padažus, prie vištos ir kiaulienos patiekalų arba tepamos ant sumuštinių su mėsa. Tinka salotų pagardinimui.