Sunku rasti žmogų, kuris nežinotų, kaip nemalonu paliesti dilgėlę. Oda parausta ir dega, iškyla pūslės — šiuos reiškinius sukelia skruzdžių rūgštis, esanti dilgėlės stiebą ir lapus dengiančių plaukelių pieno sultyse. Nepaisant deginančių savybių, dilgėlė traukia žmones nuo neatmenamų laikų. Dar Dioskoridas pastebėjo, kad šis augalas turi įvairių gydomųjų savybių. Kraujavimą stabdančias dilgėlės savybes labai gyrė Plinijus ir kiti antikos pasaulio mokslininkai ir gydytojai. Didžioji dilgėlė (dilgėlinių šeima) auga beveik visur; tai viena labiausiai paplitusių piktžolių. Augalas užauga iki 1 m aukščio, jo stiebas status, keturbriaunis, lapai kiaušiniški, lancetiški. Dilgėlės lapuose daug vitaminų. Juose yra iki 0,6 mg % vitamino C, iki 50 mg % karotino (provitamino A). 1 kg lapų turi apie 400 biologinių vienetų vitamino K. Be to, lapuose yra baltymų, cukraus, krakmolo, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, chlorofilo (8%), sitosterino, dervų, geležies druskų ir kt. Jauni dilgėlių lapai valgomi, iš jų verdama sriuba. Užkaukazėje iš jaunų lapų gaminami skanūs nacionaliniai patiekalai. Maistingumu jauni lapai prilygsta ankštiniams augalams, todėl jų dedama i gyvulių ir paukščių pašarą. Iš dilgėlės lapų gaminami nekenksmingi žali dažai maisto ir farmacijos produktams, o iš stiebų — pluoštas audiniams. Medicinoje didžiąja dilgėle dažniausiai stabdomas kraujavimas, tai lemia didelis vitamino K ir rauginių medžiagų kiekis. Kraujuojant gimdai, hemorojiniams mazgams, plaučiams, žarnynui ir tekant kraujui iš nosies, vartojamas skystas ekstraktas (parduodamas vaistinėse) arba naminis antpilas. Antpilui reikia užpilti 15 g smulkintų džiovintų lapų stikline verdančio vandens, palaikyti 10 min. Geriama atšaldžius po 1 valgomąjį šaukštą 3— 4 kartus per dieną. Liaudies medicinoje nuo vidinių kraujavimų rekomenduojamos ir šviežių lapų sultys: po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną. Dilgėlė vartojama profilaktiškai nuo hipovitaminozių ir avitaminozių, taip pat aterosklerozės. Dilgėle gydoma mažakraujystė, nes ji skatina hemoglobino ir eritrocitų didėjimą kraujyje. Liaudies medicinoje dilgėlė — vaistas nuo daugelio kitų ligų: ji skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, karščiavimą, valo kraują, gydo žaizdas. Ja gydomos kepenų ir tulžies pūslės ligos, inkstų akmenligė, uremija, vandenė, reumatas, bronchitas, tuberkuliozė, nervų priepuoliai, skrofuliozė, furunkuliozė, dedervinė, nereguliarios mėnesinės. Dilgėlė vartojama nuo skrandžio spazmų, ilgalaikių vidurių užkietėjimų, dispepsijų. Rusų liaudies medicina nuo dažnų viduriavimų siūlo valgyti trintas džiovintas dilgėles su duona. Nuo stiprių hemorojinių mazgų skausmų žmonėms, sergantiems vidurių užkietėjimais, verdamas nuoviras iš lygių dilgėlės ir gudobelės žievės (surinktos prieš 1—2 metus) dalių: 15 g mišinio užpilama 0,5 1 verdančio vandens, virinama 10 min, atšaldoma, perkošiama. Tokio nuoviro geriama po pusę stiklinės prieš valgį 3—4 kartus per dieną. Dilgėlė gali būti geras fitoncidų baktericidinių savybių panaudojimo pavyzdys. Rusų gydytojai dar XVII a. vertino ne tik kraujavimą stabdančias, bet ir patogeninius mikrobus užmušančias bei žaizdas gydančias augalo savybes. Jie rekomenduodavo dėti smulkintus žalius lapus ant šviežių žaizdų. Dilgėlių sultimis gydė įsisenėjusias žaizdas, opas ir fistules. Šios dilgėlių lapų savybės reikšmingos ir dabar. Vartojamos kaip išoriniai vaistai, jos mažina žaizdų sekreciją, užmuša patogeninius mikrobus, stimuliuoja granuliacijos ir epitelizacijos procesus. Ant pūliuojančių žaizdų dedami nuplauti švieži lapai arba jos apibarstomos džiovintų lapų milteliais, daromi pavilgai ir vonelės iš smulkintų džiovintų lapų antpilo. Nuo furunkuliozės ir kitų odos ligų antpilas geriamas kaip kraują valantis vaistas. Nuo plaukų slinkimo Bulgarijoje naudojamas nuoviras iš 100 " g smulkintų dilgėlės lapų, užpiltų 0,5 1 vandens ir 0,6 1 acto. Nuoviras virinamas 30 min, perkošiamas ir vakare prieš miegą juo plaunama galva (be muilo). Prancūzijoje plaukų stiprinimui išplauta galva kartą per 1—2 savaites sušlapinama ir į odą įtrinamas džiovintų lapų antpilas. Antpilui imama valgomasis šaukštas smulkintų dilgėlių, užpilamas stikline verdančio vandens ir palaikomas kaip arbata; atšalęs antpilas perkošiamas. Liaudies medicinoje ir homeopatijoje panašiai kaip didžioji dilgėlė vartojama gailioji dilgėlė.