Datulė (Finikinė palmė) (palminių šeima) — aukštas grakštus medis, turintis 40—80 labai stambių, ilgų (apie 6 m) lapų, kurie susideda iš linijiškų smailėjančių lapelių. Vaisiai — gintariniai raudonos, stambios, ovalios ar rutuliškos sultingos uogos. Palmė savaime neauga. Kultūrinės datulės sodiniai paplitę rytų arabų šalyse, Irane ir Pakistane. Datulė auginama Ispanijoje ir JAV (Kalifornijoje ir Arizonoje). Datulė auginama nuo neatmenamų laikų. Su ja susijusi tautų, gyvenančių nuo Šiaurės Afrikos Atlanto vandenyno pakrantės iki Persų įlankos, daugelio tūkstantmečių istorija. Arabai iki šiol datules laiko pagrindiniu valgiu, pakeičiančiu netgi duoną. Paprastai valgomos vytintos arba džiovintos datulės. Valgomos jos ir virtos, keptos, kartais su kiaušiniais. Iš jų daroma želė, džemai, gėrimai. Sultys, gautos iš kamienų, vartojamos vynui gaminti. Vaisių minkštime yra apie 70% cukraus, riebiojo aliejaus, baltymų, iki 3,6% ląstelienos, kalio druskų, fosforo, magnio, geležies. Datulės kaloringesnės už visus kitus vaisius. Kadangi datulėse daug ląstelienos, jų nereikėtų valgyti, sergant ūmiais gastritais, enteritais, kolitais. Tačiau jos rekomenduotinos, užkietėjus viduriams. Kadangi datulės turi daug kalio, tai jos tinka, sergant širdies ir kraujagyslių sutrikimais. Datulių negalima valgyti žmonėms, linkusiems tukti ir sergantiems cukralige.