Įvairios daržovės. Daržovėse daug vitaminų, mineralinių ir pagrindinių maisto medžiagų (ypač angliavandenių), organinių rūgščių, fermentų, eterinių aliejų ir kitų žmogaus sveikatai, darbingumui būtinų komponentų. Be įprastų daržovių — bulvių, morkų, burokėlių, kopūstų, svogūnų, pupelių, žirnių ir kt.,— reikėtų daugiau valgyti ir retesnių. Pavyzdžiui, švelnaus skonio daržovė, primenanti žiedinius kopūstus, yra brokoliai. Juose daugiau negu žiediniuose kopūstuose baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Moliūguose daug cukraus, krakmolo, karotino, vitaminų (C, B grupės, E), taip pat mineralinių medžiagų. Ši daržovė iš organizmo šalina skysčių perteklių. Saldžiuosiuose ankštiniuose pipiruose daug mineralinių medžiagų, ypač fosforo, eterinių aliejų, cukraus. Juose gerai išsilaiko vitaminas C, nes nėra jį skaidančių fermentų. Gausu juose vitaminų (P, B11, B12). Raudoni ir geltoni saldieji ankštiniai pipirai vartojami salotoms arba marinuojami, žali ir gelsvi — troškinami arba įdaromi. Pastarnokai — morkas primenanti daržovė — lengvai virškinama, gerai veikia kvėpavimo takus, nervų sistemą, inkstus. Maistui vartojamos jų šaknys yra baltos, su gelsva šerdimi, malonaus skonio ir kvapo. Pastarnokai ypač vertinami dėl gausaus juose esančių eterinių aliejų kiekio. Anksti pavasarį, kai dar nėra kitų daržovių, atsiranda šparagų, kurių jauni ūgliai yra skanūs, vitaminingi (C, B1, B2, P). Juose yra karotino ir kt. organizmui reikalingų medžiagų. Skoniu į šparagus panašios gelteklės šaknys. Jose yra riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų (C, B1, B12), mineralinių medžiagų. Dėl gydomųjų savybių jos rekomenduojamos sergantiesiems cukralige, skrandžio, žarnyno opalige. Kad ruošiamos maistui gelteklės šaknys nepatamsėtų, jas reikia pamerkti į parūgštintą vandenį. Vitamininga, taip pat kalio, fosforo, geležies turinti daržovė yra špinatai, ypač naudinga žmonėms, kurių sutrikusi skrandžio, tulžies ar kepenų veikla, tik nepatariama jų valgyti sergantiems inkstų akmenlige. Špinatai verdami ne ilgiau kaip 5 min., jei norima išlaikyti jų spalvą, ši daržovė verdama neuždengtame puode. Savo maistine verte špinatams bemaž nenusileidžia ir mangoldų lapai. Juose gausu baltymų, mineralinių medžiagų, ypač fosforo, vitamino C, karotino. Mangoldai lengvai virškinami, turi mažai angliavandenių, rekomenduotini diabetikams. Iš lapų gaminamos salotos, iš lapkočių — apkepai. Nemažai daržovių yra ir maistinės, ir prieskoninės. Pavyzdžiui, lapiniai ir lapkotiniai salierai tinka salotoms, šakniavaisiai — virti, kepti, troškinti. Salierų lapuose daugiau mineralinių medžiagų, vitamino C, karotino, o šaknyse — eterinių aliejų. Skoniu primenanti svogūnus, bet kur kas švelnesnė daržovė yra porai. Juose gausu eterinių aliejų, kalio, kalcio. Žali jų lapai tinka mėsiškoms sriuboms gardinti, o baltosios dalys —patiekalams gaminti. Salotoms dažniau vartotina lapinė cikorija. Joje yra intibino — medžiagos, gerinančios apetitą. Žinoma, smulkinamos ir kaitinamos daržovės netenka dalies savo vitaminų. Kad jų daugiau liktų, labai svarbu daržoves tinkamai ruošti ir greitai tiekti. Smulkinti jas reikia nerūdijančio plieno peiliu ir nenupilti sulčių. Daržovės dedamos į pasūdytą verdantį vandenį ar įkaitintus riebalus. Kaitinamos uždengtame emaliuotame puode. Kuo mažiau maišomos, kad neprieitų oro deguonies, ardančio vitaminą C. Neluptose virtose ar keptose daržovėse daugiau išlieka naudingųjų medžiagų. Antriesiems patiekalams daržovės verdamos, šutmamos, troškinamos, kepamos ir apkepamos. Daržovės gali būti ir pagrindinis antrasis patiekalas, ir jo priedas. Daržovių nuovirai tinka sriuboms, padažams.