Čiužutė, dirvinė (lot. Thlapsi arvense) vienametis žolinis augalas, 20—50 cm aukščio. Stiebas — status, su retais lapais. Žiedai — dvilyčiai, smulkūs, balti, susitelkę žiedyne. Vaisius — ankštara. Vienas augalas subrandina iki 2000 sėklų. Žydi balandžio—liepos mėnesiais. Auga kaip piktžolė dykrose, laukuose, daržuose, pakelėse, jaunuolynuose stepių ir miškastepių zonose. Visose augalo dalyse yra askorbino rūgšties, sėklose — aliejaus, tinkamo maistui. Renkami žolė ir vaisiai. Zolė renkama žydėjimo laikotarpiu. Vartojimas medicinoje. Preparatai iš dirvinės čiužutės žolės turi kraują stabdančių, šlapimą, prakaitą varančių, atsikosėjimą lengvinančių, baktericidinių, priešuždegiminių, žaizdas gydančių savybių. Sėklos vartojamos kaip tonizuojantis ir stiprinantis vaistas. Tyrelė iš dirvinės čiužutės sėklų vartojama išoriškai žaizdoms ir nudegimams gydyti. Žolės antpilas vartojamas sergant skrandžio ligomis, mažakraujyste, pervargus, esant impotencijai. Vartojimas maistui. Jauni lapai tiek gryni, tiek sumaišyti su kitais augalais vartojami salotoms, sriuboms, barščiams, padažams gaminti. Čiužutė turi aštrų skonį ir česnako kvapą, kaloringumu artima griežčiams ir kopūstams.