Citrinos
Citrina citrinmedžio vaisius. Citrinmedis — rūtinių šeimos nedidelis visžalis medis dygliuotomis šakomis ir purpuriniais jaunais ūgliais. Jo elipsiški lapai turi savitą kvapą. Žiedai balti, išsidėstę lapų pažastyse. Vaisius kiaušiniškos formos su geltona luobele, minkštimas rūgštus, sultingas, padalintas į 8—10 skilčių. Yra daug citrinmedžio formų, kurios skiriasi lapais, vaisiais ir kitais požymiais.
Citrinmedis kilęs iš Pietryčių Azijos, ten jis savaime auga kalnuose. Iš čia citrinmedis pateko į Mesopotamiją. X m. e. a., arabai jį atgabeno į Palestiną, iš ten kryžiuočiai jį atvežė į Italiją.
Specifinį kvapą citrinmedžiui suteikia eterinis aliejus, esantis šakelėse, lapuose ir vaisių luobelėje. Citrinos minkštime yra daug (5—8%) citrinos ir obuolių rūgščių, pektininių medžiagų, kalio, fitoncidų, C, B, grupės, P vitaminų ir karotino. Citrinos sultyse rasta kumarino izopimpinelino, o luobelėje flavoninių glikozidų, kumarinų, gama sitosterolio. Citrinų dedama į konditerijos gaminius ir nealkoholinius gėrimus, likerius bei degtinę, parfumerijos gaminius. Dėl rūgštaus skonio ir malonaus kvapo citrina tinka įvairiausiems valgiams paskaninti. Pvz., supjaustyta skiltelėmis citrina duodama prie arbatos, kavos, konjako, tinka prie mėsos, žuvies ir kai kurių kiaušinių patiekalų. Citrinos sultimis aplaistomi kai kurie mėsos patiekalai, jo dedama į įvairius padažus. Daugiausia eterinių aliejų yra išoriniame luobelės sluoksnyje — cedroje. Ji naudojama šviežia ir džiovinta.
Citrinų sultys neretai vartojamos įvairiems buitiniams reikalams. Pvz., keliais citrinos lašais galima išvalyti peilio ašmenis arba šaukštelį (patepti ir tuoj pat ištrinti). Citrinos sultimis kartais šalinamos rūdžių, arbatos dėmės drabužiuose, rašalo dėmės, valomi tamsios odos gaminiai. Vyno ir alaus dėmes medvilninėje staltiesėje, servetėlėje ar rūbuose galima pašalinti, patrynus citrina (po to daiktus reikia palaikyti prieš saulę ir paskalauti vandenyje).
Daugelio šalių liaudies medicinoje citrina gydo skorbutą, geltą, vandenę, šlapimtakių akmenligę, hemorojų, tuberkuliozę, skrandžio gleivinės uždegimą, reumatą, podagrą, radikulitą. Citrinų sultimis ar minkštimu malšinamas karščiuojančių ligonių troškulys. Praskiestomis sultimis skalaujama burna ir ryklė, prasidėjus gleivinės uždegimui, o nepraskiestomis — kai sergama angina. Citrina gydomos hipovitaminozės bei avitaminozės, aterosklerozė ir vartojama jų profilaktikai.
Kaip išoriniai vaistai sultys vartojamos nuo odos grybelių, jos mažina niežėjimą, sergant egzemomis, veido odos ir galvos plaukuotosios dalies riebiąja seborėja. Citrina vartojama šlakams ir pigmentinėms veido dėmėms šalinti. Paprastai vartojamas citrinos losjonas: išplaktas kiaušinio baltymas rūpestingai sumaišomas su vienos citrinos sultimis, į mišinį dedamas arbatinis šaukštelis glicerino ir pusė stiklinės odekolono. Šiuo losjonu įtrinamas veidas prieš miegą. Riebią odą patariama įtrinti citrinos ir odekolono mišiniu (1:1). Nuo kojų prakaitavimo daromos vonelės iš citrinos rūgšties, pridėjus boro rūgšties ir timolio. Vasarą suprakaitavusį veidą galima atgaivinti, patrynus citrinos skiltele. Farmacijoje citrinos sirupu ir eteriniu aliejumi gerinamas vaistų skonis ir kvapas.
Receptai su >>