Cinamonas — laurinių šeimos medis, auginamas daugelyje tropikų ir subtropikų šalių. Jis kilęs iš Pietryčių Azijos. Tai nedidelis visžalis medis (krūmas) odiškais lapais. Žievė yra rūdžių spalvos ir stipraus specifinio malonaus kvapo. Jaunų šakų džiovinta žievė — cinamonas — nuo senų laikų vertinama kaip prieskonis. Graikiškas augalo pavadinimas reiškia „prieskonį be priekaišto". Nuo senų laikų konkuruoja dvi cinamono veislės: kininis ir ceiloninis. Pirmosios rašytinės žinios apie kininį cinamoną siekia maždaug XXVII a. pr. m. e. Jis buvo labai vertinamas visais laikais ir visų tautų. Kai portugalai užkariavo Ceiloną, geresnės kokybės ceiloninis cinamonas išstūmė kininį, XVI a. viduryje jis kainavo keliasdešimt kartų brangiau. Cinamonas buvo labai brangus todėl, kad buvo renkama savaime augančių medžių žievė. Pirmosios kultūrinio cinamono plantacijos atsirado Ceilone 1765 m. ir patenkino beveik visų šalių poreikius. Cinamono žievė turi daug ląstelienos, rauginių medžiagų, sakų, dervos, pektino, furfurolo, nedaug riebalų, daug kalcio oksalato ir 2—3,5% eterinio aliejaus, jį sudaro cinamono aldehidas ir eugenolis. Dėl malonaus kvapo ir saldoko skonio cinamono žievė daug kur vartojama kulinarijoje, gaminant įvairius patiekalus. Jos dedama į vaisių sriubas, mėsos ir žvėrienos patiekalus, padažus ir marinatus. Cinamono žievės dedama į kai kuriuos saldžius patiekalus iš varškės ir vaisių ir į miltinius gaminius. Labai dažnai jos dedama į nacionalinius patiekalus. Medicinoje nuo seno cinamono žievė vartojama kaip dirginantis ir stiprinantis vaistas, ypač po sunkių ligų. Ją primygtinai rekomendavo vartoti virškinimui gerinti. Cinamono žievė žadina apetitą, slopina padidėjusią žarnų peristaltiką, mažina dujų susidarymą, skrandžio ir žarnyno skausmus. Ir dabar Vakarų Europos šalyse ji dažnai vartojama nuo viduriavimų ir dispepsijų, ypač kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Cinamono žievė — puikus kraują stabdantis vaistas, jis gerai stabdo vidinius, ypač gimdos, kraujavimus. Žievė užmuša bakterijas ir mikrobus. Žievės esencija vartojama nuo gripo. Cinamono žievė aprašyta daugelio šalių farmakopėjose. Homeopatijoje vartojama ceiloninio cinamono žievės vidinė dalis, iš jos daroma tinktūra.