Cikorija, dar vadinama kaip maciukas, bambažolė, trūkažolė. Savaime auga pakelėse, patvoriuose, laukuose. Dažnas augalas visoje Lietuvoje. Lietuvoje specialiai auginamas porūšis – salotinė cikorija (Cichorium intybus) ir kita rūšis – daržinė trūkažolė (Cichorium endivia) – dvimetis daržovinis augalas, retas, auginamas daržuose. Cikorijų lapai sultingi, kartoko prieskonio. Prieš vartojant lapus, augalus galima uždengti šviesai nelaidžiomis uždangomis arba juos surišti pluošteliais. Veislių, kurių tanki skrotelė, lapai savaime esti balti, minkštesnį ir skanesni. Manoma, kad kartumą suteikiantis glikozidas intibinas turi dietinių ir net gydomųjų savybių, todėl nebaltinti lapai vertingesni. Cikorijų lapuose nemažai azotinių junginių, iš kurių svarbiausi baltymai. Garbanotosios cikorijos jų turi 1,35%, o plačialapės — 2,18%. Cukrų ir riebalų lapuose nedaug. Vitamino C būna nuo 6,2 iki 50,2 mg%, karotino — 1,1—5,4 mg%. Taigi pagal šių medžiagų kiekį cikorijos ne mažiau vertingos už sėjamąsias salotas. Augalai atsparūs šalčiams ir nedidelėms šalnoms. Kai trūksta drėgmės ir esti ilga diena, augalai neilgai būna skrotelės fazės — greitai formuoja žiedynus. Auginami lauke ir šiltadaržiuose. Galima sėti sėklomis arba sodinti daigais. Priežiūra tokia pat kaip salotų.