Burokai (burokėliai) - daržovė auginama beveik kieviename darže. Burokėliuose yra fosforo, kalio, magnio, geležies. Burokėliuose yra C, PP, B1, B2 vitaminų. Juose daugiausia iš visų daržovių jodo, todėl burokėlius patartina valgyti sergantiems skydliaukės ligomis. Išgėrus stiklinę burokėlių sulčių, jau po valandos labai sumažėja didelis kraujo spaudimas dėl sultyse esančio magnio. Poveikis jaučiamas net po paros, dėl to labai patariama gerti burokėlių sultis didelė spaudimą turintiems žmonėms. Burokėliai naudingi dar ir tuo, kad juose yra flavonoidų. Šios medžiagos veikia kaip antioksidantai, neutrolizuoja organizme susidariusius laisvuosius radikalus, kurie žaloja kūno ląsteles, sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį. Burokėlius valgyti patariama ir mažakraujyste sergantiems žmonėms. Kulinarijoje iš šviežių burokėlių gaminamos mišrainės, barščiai, garnyrai, padažai. Jie taip pat džiovinami, marinuojami ir konservuojami. Maisto pramonė raudonųjų burokėlių pigmentinėmis medžiagomis dažo maisto produktus. Nuo seniausių laikų burokėliai vartojami nuo škorbuto, taip pat kitų avitaminozių profilaktikai. Maistui galima vartoti ir burokėlių lapus, kurie turi daugiau vitamino C (iki 50 mg%) negu šakniavaisiai ir daug karotino — provitamino A. Ypač tinka burokėliai, sergant mažakraujyste. Liaudies vaistas nuo mažakraujystės yra lygių dalių burokėlių, morkų ir ridikų sulčių mišinys. Tokio mišinio rekomenduojama gerti keletą mėnesių kasdien po 1—2 šaukštus prieš valgį. Skorbutą ir mažakraujystę galima gydyti ir raugintais burokėliais. Burokėlių ląsteliena ir organinės rūgštys skatina žarnyno peristaltiką, todėl nuo lėtinių vidurių užkietėjimų siūloma kasdien nevalgius suvalgyti po 100—150 g virtų burokėlių. Kai užkietėjimai nesiliauja, daromos burokėlių nuovirų klizmos. Burokėliai turi organinės medžiagos betaino, jis padeda skaidyti ir pasisavinti maisto baltymus, yra svarbus cholino susidarymui. Pastarasis skatina kepenų ląstelių veiklą ir gerina kepenų darbą, todėl burokėlius galima vartoti kaip dietinį produktą, sergant kepenų ligomis. Burokėliai kone daugiausia iš visų daržovių turi jodo. Todėl jie labai tinka sergantiems ateroskleroze ir pagyvenusiems žmonėms. Šviežių burokėlių sultis galima gerti kaip vaistus, gerinančius medžiagų apykaitą ir stiprinančius organizmą. Neveltui kosmetologai pataria jas gerti, kad veidas būtų gražus ir skaistus. Virti burokėliai tinka sergantiems hipertonine liga, kadangi jie turi nemaža magnio, o pastarasis mažina kraujospūdį. Liaudies medicinoje nuo padidėjusio kraujospūdžio ir kaip raminantis vaistas geriamos burokėlių sultys, sumaišytos pusiau su medumi (po pusę stiklinės 3—4 kartus per dieną). Virtomis burokėlių sultimis skalaujama nosies ertmė, kai sloguojama ir teka tirštos išskyros. Kartais šviežia šakniavaisių tyrelė nuolat, kai tik išdžiūsta, dedama ant opų ir pūlinių, kad sumažėtų jų uždegimas.