Baravykai (lot. Boletus) - grybas, augantis ir Lietuvoje, vertinamas savo savitu skoniu. Šiuos grybus dažnai džiovina, nes jie sutaikia patiekalams malonų aromatą. Šiuos grybus konservuoja, sūdo, verda sriubas, kepa. Geriausi baravykai auga rudenį, rugsėjo mėn. Tai vertingiausias, gausiai paplitęs ir grybautojų labiausiai mėgstamas grybas. Kepurėlė jauno grybo būna pusrutuliška, senesnio išsiplėtusi, 5—25 cm skersmens, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Vamzdeliai jaunų vaisiakūnių balti, senesnių gelsvi ir senų pasidaro gelsvai žali. Kotas jaunų baravykų trumpas, storas, beveik kiaušinio pavidalo, vėliau išauga 8—16 cm ilgio ir 4—6 cm skersmens; jo spalva — nuo pilkai baltos iki pilkai rudos; paviršius išraizgytas baltų gyslelių tinklu. Kepurėlės ir koto mėsa (grybiena) balta, perpjauta nekeičia spalvos. Sporos masėje gelsvai rudos. Auga nuo birželio iki spalio mėn. įvairiuose miškuose po pušimis, eglėmis, beržais ir ąžuolais. Gausiausiai baravykai auga rugpjūčio antrojoje pusėje ir rugsėjo pirmojoje pusėje. Vasarą augantieji baravykai labai kirmija. Pagal augimvietes baravykas skirstomas į šias atmainas: pušynų, eglynų, beržynų ir ąžuolynų. Naudojami švieži (virti, kepti), marinuoti, džiovinti. Tai pirmosios kategorijos grybas.