Balanda

Balanda
Balanda (baltoji) (Chenopodium album) vienametis vasarinis augalas, 30—150 cm aukščio. Lapai — pailgai kiaušiniški arba kiaušiniškai rombiški, nelygiai dantyti. Lapai ir apyžiedžiai balsvai miltiški. Žiedai kamuolėliuose, esančiuose šakų galuose. Žydi birželio— rugpjūčio mėnesiais. Sėklos išdėstytos horizontaliai, lygios. Augalas nereiklus, auga kaip piktžolė laukuose, daržuose, sąvartynuose. Sutinkamas visoje Rusijos teritorijoje, net už Poliarinio rato. Baltosios balandos lapuose yra vitamino C, karotino, kalio, kalcio, geležies, sėklose — krakmolo, saponinų, alkaloidų pėdsakai. Vartojamas medicinoje. Vartojama iškrovimo dietose suliesėjant (praktikuojama JAV ir Skandinavijos šalyse). Vartojamas maistui. Nuo senų laikų žinomas maisto surogatas, vartojamas bado metais. Lapai ir jauni ūgliai vartojami salotoms gaminti, duonai kepti. Iš sėklų gaunamos kruopos, panašios į manų kruopas. Tačiau, ilgai valgant balandų duoną, žmogaus organizmas netenka daug azoto, atsiranda skausmai skrandyje ir sutrinka nervai.
Receptai su >>

Skaniausi patiekalai su šiuo ingredientu

Sidabražolės

Sidabražolės

Kraunama daugiau...