Avokadas — laurinių šeimos visžalis 6—15 m aukščio medis. Jo vainikas platus, lapai kieti, kiaušiniški, žiedai gelsvai žali, šakų viršūnėse susitelkę šluotelėmis. Vaisiai — stambūs kriaušiški kaulavaisiai. Jų minkštimas geltonas, įvairaus atspalvio, švelnus ir aliejingas. Avokada kilusi iš Meksikos ir Centrinės Amerikos. Į JAV šis augalas pateko tik 1856 m. Avokados vaisiai malonaus skonio, primena graikinį riešutą. Jie labai maistingi ir kaloringesni už visus kitus vaisius. Pvz., Meksikos ir Centrinės Amerikos gyventojams avokada dažnai ne mažiau svarbi kaip mums mėsa. Vaisių minkštime yra apie 30 mg% riebiojo aliejaus, 1,5% baltymų, daug mineralinių medžiagų (kalio, natrio, kalcio, fosforo, magnio druskų). Be to, vaisiuose daug C, E, D, B grupės vitaminų ir karotino. Jie valgomi švieži, kartais tepami ant duonos, dažnai su druska arba cukrumi. Iš jų daromos salotos, tyrelės ir įvairūs valgiai. Avokados vaisių aliejus tinka parfumerijai. Avokados vaisius tinka valgyti, sergant diabetu, nes juose labai mažai cukraus (iki 1,6%). Avokada rekomenduojama vartoti nuo mažakraujystės ir gastritų su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu. Vaisiai naudingi ir sergantiems hipertonine liga ir ateroskleroze. Avokados lapuose yra eterinio aliejaus.ir kartumyno obakantino, kuris veikia kaip teobrominas, kakavmedžio vaisių alkaloidas. Vaisių (rečiau sėklų) nuovirai vartojami nuo viduriavimų. Lapus galima naudoti parfumerijai. Vaisių oda, lapais ir šakelėmis liaudies medicinoje varomos kirmėlės, gydomi skrandžio bei žarnyno sutrikimai. Prancūzijoje avokados nesimuilinantis aliejus panaudotas preparatui nuo sklerodermijos, piorėjos, artrozių, Pedžeto ligos sukurti. Seniems žmonėms šis preparatas tinka gydyti dekalcinaciją, egzemas, odos uždegimus.