Artišokas labai panašus į dagį: tokie patys dideli plunksniški lapai ir didelės žiedynų galvutės, bet jos stambesnės ir mėlynos (dagio žiedynai raudoni, švelnaus violetinio atspalvio). Abu augalai priklauso graižažiedžių šeimai. Žydi artišokas paprastai antraisiais metais. Artišoką valgė dar Senovės Romoje ir Graikijoje. XV—XVI a. artišoką vėl pripažino ir pradėjo visur auginti. Iš Italijos artišokas, kaip kultūrinis augalas, paplito kitose šalyse. Labai gaila, bet mūsų šalyje šis naudingas augalas per mažai vertinamas ir menkai auginamas, o juk naudingas ir vaikams, ir suaugusiems. Valgomos daugiausia žiedynų galvutės. Artišokas turi angliavandenių (15,5%), azotinių medžiagų (3,26%), šiek tiek riebalų (0,22%), rauginės medžiagos, provitamino A, C ir B grupės vitaminų. Sultinguose apvalkalėlių išorinių lapelių ir galvučių pagrinduose yra kvapiųjų medžiagų, teikiančių artišokui malonų kvapą, gerinančių apetitą. Artišokai - ne tik pikantiška daržovė, bet ir vaistinis augalas, keliantis potenciją ir gydantis nuo daugelio ligų. Taip manyta dar viduramžiais. Medicinos istorijoje pabrėžiama, kad artišoke esančios medžiagos gerina inkstų, kepenų veiklą, saugo nuo uždegimų. Artišokai ypač naudingi pagyvenusiems žmonėms ir sergantiems ateroskleroze. Eksperimentuojant su laboratoriniais gyvūnais, atskleista, kad džiovintos artišoko šaknys ir žolė apsaugo nuo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės. Tokį poveikį lemia augale esantis cinarinas. Du mėnesius geriant po 1,5 g cinarino per dieną, sergantiems ateroskleroze pagerėdavo savijauta, sumažėdavo kraujyje cholesterino kiekis. Pastebėta, kad cinarinas taip pat skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Anksčiau kai kurie Vakarų Europos gydytojai skirdavo artišoko lapų nuovirą (iki 3 puodukų per dieną) nuo kepenų ir tulžies takų ligų. Liaudies medicinoje dažnai artišokas vartojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, susilaikius šlapimui ir sergant vandene. Tuomet rekomenduojama valgyti pačius artišokus arba rytą bei vakarą gerti artišoko sulčių (iki 1/4 stiklinės). Artišoko graižų nuoviro su šviežiais kiaušinių tryniais kartais duodama nuo vidurių užkietėjimo ir kepenų ligų.