Pirmosios patikimos žinios apie apelsiną siekia 2200 m. pr. m. e. Tais senais laikais jis jau buvo auginamas Pietų Kinijoje. Matyt, iš čia apelsinas pateko į Indiją, o po to arabai jį atsivežė į Egiptą ir Siriją. Europoje apelsinai atsirado tik XV a., matyt, jiems paplisti padėjo kryžiuočių žygiai. Saldūs apelsino vaisiai rado daug entuziastingų gerbėjų Europos šalyse. Italijos, Prancūzijos, Olandijos gyventojai ėmė juos auginti specialiose uždarose stiklinėse patalpose — oranžerijose, pavadintose taip todėl, kad apelsinai šiose šalyse buvo vadinami "oranžais" (iškreiptas arabiškas kitos apelsinų rūšies pavadinimas). Apelsinas priklauso rūtinių šeimai. Tai visžalis medis, jo vainikas rutuliškas, lapai odiški, kiaušiniški, žiedai balti, kvapus. Vaisiai rutuliški, su standžia oranžine luobele ir saldžiu, šiek tiek rūgštoku minkštimu. Vaisių minkštimas labai skanus, jis valgomas žalias. Iš apelsinų daromi džemai, cukatai, jais aromatizuojami konditerijos gaminiai. Apelsinų eterinis aliejus gaminamas iš luobelės, jo dedama į vaisinius gėrimus ir degtinę, pieno pramonės ir parfumerijos gaminius. Ypač paplitusios apelsinų sultys — vienos mėgiamiausių ir vertingiausių vaisių sulčių. Jos, kaip ir švieži vaisiai, turi cukraus (beveik 7%), organinių rūgščių (citrinos ir kt.), pektininių medžiagų, daug druskų, dažinių medžiagų, fitoncidų ir vitaminų C, B1 ir B2, provitamino A. Dėl tokio vitaminų komplekso apelsinai ir jų sultys yra efektyvus vaistas nuo hipovitaminozių ir avitaminozių ir tinka jų profilaktikai. Apelsinai turi stiprių fitoncidų, užmušančių kai kurias ligas sukeliančius mikrobus, todėl jų sultimis kartais galima gydyti infekuotas žaizdas ir opas. Be to, jos gerai malšina troškulį karščiuojant. Daugiausia apelsinai vertinami dėl jų dietinių savybių. Saldžiarūgštis minkštimas, šviežios ar konservuotos sultys sužadina apetitą ir gerina virškinimą. Žmonėms, kuriems nuolat užkietėję viduriai, rekomenduojama apelsinus valgyti ar gerti sultis rytą nevalgius ir vakare prieš miegą. Apelsinų negalima valgyti, kai sergama skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritais su padidėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu ir paūmėjus žarnyno uždegimui. Kadangi apelsinuose yra daug kalio, askorbininės rūgšties ir kitų vitaminų, juos naudinga valgyti, sergant hipertonine liga, ateroskleroze, kepenų ligomis, nutukimu, podagra. Apelsinų luobelės kvapas atbaido kandis. Nuo kandžių rūbų laikymo vietose dedama džiovinta kelių apelsinų luobelė. Efektyviau veikia apelsinų luobelė ir gvazdikai.