Agurklė (pilnai - vaistinė agurklė) priklauso ežeininių šeimai. Tai vienmetis augalas šakotu 30—60 cm aukščio stiebu. Apatiniai lapai lapkotiniai, pailgai kiaušiniški, viršutiniai pailgi, apimantys stiebą. Žydi birželio—liepos mėnesį. Žiedai stambūs, žydri, nulinkę, susitelkę retais žiedynais — garbiniais. Auginama kaip salotinis, vaistinis ir medingas augalas. Antžeminėje augalo dalyje yra riebiųjų ir dervinių rūgščių, saponinų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus. Ypač daug yra gleivinių medžiagų (apie 30%) ir vitaminų. Todėl jauni lapai labai tinka salotoms. Kadangi lapai turi šviežių agurkų kvapą ir skonį, jie dažnai vartojami kaip prieskonis. Vaistams žiedai, stiebai ir lapai renkami žydėjimo metu ir džiovinami prieš saulę arba gerai vėdinamose patalpose. Liaudies medicinoje vaistinės agurklės antpilai vartojami kaip silpnai šlapimo išsiskyrimą ir prakaitavimą skatinantis, vidurius paleidžiantis vaistas. Dėl agurklėje esančių gleivių ją galima vartoti ir kaip minkštinantį bei aptraukiantį vaistą. Liaudies medicinoje paprastai gaminamas sausų žiedų (1:40) arba žolės (1:20) antpilas, geriamas 3—4 kartus per dieną po 1/3 1/4 stiklinės. Antpilo duodama ir nuo funkcinių nervų ligų, širdies neurozių, reumatinių, podagrinių ir kitų raumenų bei sąnarių skausmų. Manoma, kad vaistinė agurklė gerina medžiagų apykaitą. Bulgarų liaudies medicina rekomenduoja agurklės antpilą nuo pabrinkimų, inkstų, uždegimų, reumatinių skausmų. Antpilui imama 10 g žolės su žiedais (2 valgomieji šaukštai) ir užpilama stikline verdančio vandens. Jis laikomas 5 h sandariai uždengtame inde, perkošiama, pridedama cukraus. Geriama keletą dienų po valgomą šaukštą 5—6 kartus per dieną. Homeopatijoje iš šviežių agurklės lapų daroma esencija, iš kurios gaminami vaistai.