Aguona — aguoninių šeimos vienmetis augalas. Ji būna iki 120 cm aukščio. Lapai — pilkšvai žalsvi, skiautėtai dantyti, žiedai — stambūs, ant ilgo žiedkočio, įvairios spalvos su tamsiomis dėmėmis prie žiedlapio pagrindo. Vaisius — beveik rutuliška dėžutė, turinti daug smulkių sėklų. Žydi birželio—liepos, dėžutės subręsta rugpjūčio mėnesį. Visas augalas, išskyrus sėklas, nuodingas. Subrendusiose sėklose nėra pieno sulčių, turinčių daug alkaloidų, todėl jos nekenksmingos. Jos turi daug (40—55%) riebiojo aliejaus. Aguonos auginamos maistui ir vaistams. Soduose ir daržuose jos dažnai auginamos kaip dekoratyvinis augalas. Visos migdančios aguonų rūšys skirstomos į dvi grupes: opijaus aguonos, turinčios gerai išvystytą pientakių sistemą ir sukaupiančios daug pieno sulčių, ir aliejinės, turinčios menkai išvystytą pientakių sistemą. Laukinių migdančių aguonų nėra. Iš kur jos kilusios, gerai nežinoma. Manoma, kad joms davė pradžią kita aguonų rūšis. Jos sėklų buvo rasta Šveicarijos ir Italijos teritorijoje akmens (Prancūzijoje — bronzos) amžiaus poliniuose statiniuose. Europinės dalies teritorijoje aguonas pažinojo senovės slavai, jų sėklų dėjo į meduolius. Nuo seno kai kuriuose Vidurinės Azijos rajonuose auginamos opijaus aguonos. Aguonų sėklų dedama į duonos ir pyrago gaminius, visokias namines bandeles. Iš jų gaminamas geras, maistui tinkamas aliejus. Jo dedama į aliejinius dažus ir į muilą. Aliejus gaminamas ir iš sunokusių opijaus aguonų sėklų, kai iš jų ištrauktas opijus. Opijus gaunamas iš opijaus aguonų nesubrendusių (žalių) dėžučių. Dėžučių vidurinė dalis įpjaunama, pro įpjovą išteka greitai stingstančios pieno sultys — opijus. Surinktas iš pavienių augalų į bendrą masę opijus džiovinamas prieš saulę tol, kol įgyja rusvą atspalvį. Toks jis vartojamas vaistinėse ir farmacijos pramonėje. Žmonių sveikatai labai kenkia Rytų Azijos šalyse paplitęs opijaus rūkymas. Dar pavojingesnė narkomanija, kai vartojamas morfinas arba sintetiniai jo dariniai (heroinas ir kt.), paplitę JAV ir Vakarų Europoje. Kadangi dažnas opijaus narkotinių alkaloidų vartojimas sukelia potraukį jiems, juos leidžiama vartoti trumpai ir tik su gydytojo žinia. Net vienkartinis opijaus ar morfino dozės padidinimas gali sukelti sunkų apsinuodijimą.