Agrastas — uolaskėlinių šeimos krūmas. Jo ūgliai spygliuoti, lapai nedideli, 3—5 skiaučių, žiedai smulkūs, žalsvi (arba rausvi). Vaisiai — įvairaus dydžio, formos, spalvos ir skonio uogos, turinčios daug sėklų. Žydi gegužės mėnesį, uogos sunoksta liepos mėnesį ar rugpjūčio mėnesio pradžioje. Agrastai paplitę Vakarų Europoje. Agrastas vadinamas šiaurės vynuoge. Jo skanios ir maistingos uogos valgomos nuo seno. Jose yra iki 13,5% cukraus, daugiau kaip 2% organinių rūgščių, mineralinių druskų (ypač daug vario), pektinų, rauginių medžiagų ir kt. Uogose yra vitaminų C (35 mg%), P (0,25 mg%), B grupės ir karotino. Uogos renkamos Sunokusios, sausos (rasai išdžiūvus). Saldžiauogių agrastų vaisiai paprastai valgomi švieži. Kitų veislių uogas taip pat galima valgyti šviežias, tačiau jos dažniau perdirbamos. Ilgam laikymui uogos šaldomos ir sublimuojamos, kartais konservuojamos cukrumi. Iš agrastų verdami kompotai, uogienės, džemas, marmeladas, spaudžiamos sultys, gaminami vynai ir konditerijos gaminiai. Agrastai labai tinka dietinei ir vaikų mitybai. Sutrikus medžiagų apykaitai ir nutukus, rekomenduojama valgyti nekaloringą maistą ir 3—4 savaites valgyti daug agrastų uogų. Kad toks gydymas padeda, patvirtina gydytojų stebėjimai. Rusų liaudies medicinoje uogos laikomos gaivinančia priemone. Kartais jos vartojamos kaip silpnas vidurius paleidžiantis vaistas nuo lėtinio vidurių užkietėjimo. Šviežias uogas patariama vartoti kaip tulžį ir šlapimą varančius vaistus, gydant inkstų ir šlapimo pūslės ligas. Agrastai valgomi, kai būna mažakraujystė, dažnos kraujosrūvos, odos ligos. Anksčiau Kaukaze, plaučių tuberkuliozę gydė agrastų lapais.