Abrikosas kilęs iš Tian Sanio kalnų. Per daugelį amžių žmonės selekcionavo nemažai puikiausių abrikosų veislių. Iš Vidurinės Azijos arabai abrikosą išplatino Mažosios Azijos, Kaukazo ir Viduržemio jūros šalyse. Į Graikiją ir Romą abrikosas pateko per Armėniją ir todėl buvo pavadintas „armėnų obuoliu". Viduramžiais jį imta auginti ir kitose Europos šalyse. Paprastasis abrikosas — erškėtinių šeimos stambus medis. Jo žievė pilkšvai ruda, lapai kiaušiniški, nusmailinta viršūnėle. Vaisius — apvalus sultingas ir saldus kaulavaisis. Jame yra iki 27% cukraus (subrendusiuose vaisiuose daugiausia sacharozės), obuolių, citrinos ir vyno rūgščių, pektino, krakmolo, rauginių medžiagų, mineralinių druskų, vitaminų C, PP ir provitamino A, jis minkštimui suteikia oranžinį atspalvį. Sėklose yra 30—50% riebiojo aliejaus, turinčio oleino ir linolininės rūgšties, vitamino B15 ir glikozido amigdalino (karčiųjų abrikosų veislių sėklose jo daugiau kaip 8%). Švieži vaisiai valgomi žali, iš jų verdami kompotai, uogienės ir džemai, jie yra labai maistingi. Be to, vaisiai konservuojami, šaldomi arba džiovinami, gaminamas sausas kompotas — kuraga. Kuraga labai kaloringa turi apie 300 kalorijų. Labai maistingos ir abrikosų sultys, jose išlieka daug vitaminų. Jų rekomenduojama duoti mažiems vaikams. 3/4 stiklinės abrikosų sulčių turi vitamino A paros dozę žmogui. Kadangi abrikosai turi daug geležies, tai jais gydoma mažakraujystė. Vaisių minkštimas turi kalio druskų, todėl jie tinka dietinei mitybai, ypač širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems ligoniams. Beje, kuragos (joje yra kalio) duodama valgyti sergantiesiems širdies ligomis iškrovos dieną. Sergantiesiems cukralige kuragą vartoti nepatariama. Saldūs abrikoso grūdai gali pakeisti migdolą konditerijos pramonėje. Kinų liaudies medicina nedideliu sugrūstų sėklų emulsijos kiekiu gydo kosulį, žagsėjimą ir kt. Kartu su kitais vaistiniais augalais sėklos vartojamos nuo viršutinių kvėpavimo takų uždegimų ir nefrito. Iš sutrinto abrikoso minkštimo daromos kosmetinės kaukės veidui, labai nudegus saulėje. Abrikosų aliejus nedžiūsta, bet šviesoje ir ore jis labai greitai apkarsta. Dėl mažo klampumo jis naudojamas kaip vaistų, leidžiamų po oda ar į raumenis, tirpiklis. Jis vartojamas skystiems tepalams gaminti. Iš karčiųjų veislių abrikoso sėklų gaminamas migdolų vanduo. Iš žievės paviršiuje išsiskiriančių sakų gaunamas puikus gumiarabiko pakaitalas, vartojamas aliejinėms emulsijoms gaminti, o retkarčiais — kaip aptraukiantis vaistas. Iš kauliukų kevalų gaminama aktyvuota anglis, iš apanglėjusių kevalų galima pagaminti dažą, panašų į juodą tušą.